Ar cukrus gali pagerinti kanapių augalų augimą?

• 1. Kanapės ir cukraus vanduo: kodėl tai turėtų veikti?
• 2. Defoliacija kaip cukraus valdymo forma
• 3. Papildomo cukraus naudojimas kanapių auginime
• 3. a. Monosacharidai ir polisacharidai
• 3. b. Melasa
• 3. c. Medus
• 3. d. Cukraus vanduo
• 3. e. Angliavandenių turintys papildai
• 4. Kaip išmatuoti cukraus kiekį kanapių augaluose
• 5. Cukrus ir kanapių augimo skatinimas: duk
• 6. Išvada: būkite atsargūs!

Kanaipiu laistymas cukraus vandeniu, melasa, medumi ar kitais saldikliais yra kontroversiška ir menkai ištirta tema. Vieni augintojai tai giria, kiti sako, kad geriausiu atveju tai nenaudinga, o blogiausiu – net žalinga. Daugelis augalų maisto gamintojų prideda cukraus ir kitų angliavandenių į savo 'stebuklingus' produktus. Taigi, kas teisus? Mes siūlome eksperimentuoti su autoflower sėklomis ar feminizuotomis sėklomis pridėjimu cukraus tik tada, kai įvaldysite visus kitus kanapių auginimo aspektus. Taip pat skirkite minutę suprasti, kaip kanapės natūraliai gamina cukrų ir kaip galite tai įtakoti.

1. Kanapės ir cukraus vanduo: Kodėl tai turėtų veikti?

Kanapių ir kitų žaliųjų augalų viduje cukrus atlieka esminį vaidmenį, nes tai patogus būdas kaupti, transportuoti ir panaudoti fotosintezės metu sukurtą energiją. Augalų gaminamas cukrus vadinamas gliukoze. Gliukozę jie gamina naudodami lapų chlorofilą. Jie panaudoja vandens ir CO2 molekules, su saulės šviesa paverčia jas į gliukozę (šalutinis produktas – deguonis).

Paskui gliukozė gali būti atkurta į energiją kvėpavimo metu arba naudojama viskam, ko augalui reikia:

• celiuliozei – sienelių statybai, audinių stiprumui ir struktūrai,
• krakmolui – ilgalaikiam energijos kaupimui,
• aminorūgštims – baltymų statybiniams blokams,
• lipidams – riebalams ir aliejams sėklose.

Taigi, cukrus – vienas pagrindinių vidinės chemijos veiksnių, todėl kyla klausimas: ar turėtume tiesiog įtakoti natūralią cukraus gamybą, o gal pradėti laistyti kanapes cukraus vandeniu? Pradėkime nuo pirmos galimybės.

2. Defoliacija kaip cukraus valdymo forma

Kanapės puikiai pačios geba gaminti visą reikiamą cukrų. Bent jau sveikos. Jums tereikia sudaryti tinkamas augimo sąlygas, laistyti, tręšti, teikti šviežią orą ir pan. Yra tik vienas būdas paveikti cukraus gamybą – tai vadinama defoliacija. Defoliacija ir genėjimas – ne tik būdas formuoti lają, bet ir naudinga cukraus transportavimui ir kaupimui. Taip, jaunų lapų cukrus yra naudingas (jų plėšyti nereikėtų be būtino reikalo), tačiau šis cukrus paskui perkeliamas į senus lapus saugojimui. 

Naudingiau būtų, jei šią natūralią eigą nukreipsite į žiedus, o ne į senus lapus. Defolijuoti šiuos lapus – geras būdas tai padaryti. Augintojai jau dešimtmečiais sėkmingai defolijuoja fotoperiodines genetikos rūšis. Pastaruoju metu sukurta ir autoflower rūšių, kurios pakankamai stiprios ir gali naudotis defoliacija. Tad jei auginate autoflower'us – drąsiai eksperimentuokite.

3. Papildomo cukraus naudojimas kanapių auginime

Ši idėja nėra nauja, nors labai mažai tyrimų patvirtina cukraus naudą įvairioms kultūroms. Kanapėms tyrimų išvis nėra. Aišku, kad augalai dalį gliukozės nugabena į šaknų zoną ir išskiria į terpę. Tai tikras gėris naudingoms bakterijoms ir kitiems mikroorganizmams, gyvenantiems rizosferoje. Jie maitinasi gliukoze, dauginasi ir suskaido sudėtingas organines medžiagas, paversdami jas prieinamomis augalui.

Viena studija parodė, kad šaknys gali grąžinti dalį gliukozės atgal į augalą. Tai gera žinia – reiškia, kad šaknys turbūt geba absorbuoti ir papildomą cukrų. Bet kokį cukrų? Kokią cukraus rūšį?

Monosacharidai ir polisacharidai

Gliukozė yra paprastas cukrus, kitaip tariant monosacharidas. Priešininkai nurodo, kad mes dažniausiai vartojame polisacharidus. Tiksliau – sacharozę. Sacharozė yra pagrindinė virtuvinio cukraus sudedamoji. Tai sudėtingesnė chemija, ir nežinome, kaip (ar kiek) kanapės ją apdoroja. Tad visi virtuvinio cukraus pavidalai – nesvarbu, ar jis cukranendrių, ar miltelinis, ar kitas – nėra tas pats kaip gliukozė, todėl juos reikia naudoti atsargiai. O kaip dėl saldžių produktų, turinčių monosacharidų?

Melasa

Jei turite kanapių auginimo patirties, tikriausiai naudojote ar bent girdėjote apie melasą. Yra daug produktų, vadinamų „juodąja melasa“ ar „be sieros melasa“. Visi šie pavadinimai reiškia tą patį – cukranendrių perdirbimo produktą, kuriame yra mono- ir polisacharidų mišinys.

Tikslus melasos cukrų santykis gali skirtis, bet štai pavyzdys: 29% sacharozės, 12% gliukozės ir 13% fruktozės bei vanduo. Dėl didelio monosacharidų – gliukozės ir fruktozės – kiekio melasa daug labiau tinka kanapių auginimui. Tyrimas parodė, kad naudojant organines trąšas ir melasą pagerėja špinatų derlius. Viena melasa be papildomų trąšų poveikio neturėjo.

Melasa naudojama organiniame kanapių auginime, nes jos cukrumi maitinasi naudingosios dirvožemio bakterijos. Dalį cukraus galimai paima pats augalas (jei trūksta gliukozės). Dažniausiai melasa dedama į laistymo mišinį kanapių žydėjimo laikotarpiu. Kartais – po persodinimo sušvelninti stresą.

Yra įdomus cukraus tvarkymo pavyzdys derinant defoliaciją ir melasą. Intensyvios defoliacijos atveju, vadinamu schwazzing, rekomenduojama duoti augalui nemažą kiekį melasos, nes neteko daug lapų ir pats nebesugeneruoja pakankamai cukraus.

Dozės įvairiose rekomendacijose skiriasi:

• 4–5 ml litrui vandens,
• 1–2 v. š. (15–30 ml) vienam galonui,
• 2 v. š. (30 ml) 5 litrams.

Kaip visuomet, rekomenduojame neskubėti ir naudoti mažas dozes. Tai saugiausia, kai eksperimentuojate su gyvu organizmu.

Medus

Medus – kaip ir bet kuri kita cukraus forma – turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių. Jį galima naudoti žaizdoms, taip pat užtepti ant ūglių, jei bijote ligų. Koncentruotas natūralus medus naikina mikrobus, o labai silpnas medaus tirpalas su vandeniu gali net pamaitinti mažus organizmus šaknų zonoje. Daug organinių augintojų deda arbatinį šaukštelį medaus į galoną (3,8 l) vandens ir tiki, kad tai padės derliui būti didesniam ir saldesniam.

Cukraus vanduo

Tie, kurie girdėjo apie melasos naudojimą, ima svarstyti, ar galima naudoti rudąjį cukrų. Juk jame yra sacharozės ir melasos. Jei auginame ekologiškai, rūpinamės dirvožemio bakterijomis – galima pamėginti jas pamaitinti trupučiu cukraus vandens. Bet ar tikrai nepersistengsite? Atminkite, kad perdaug cukraus stabdo maitinimą ir net naikina. Jau nekalbant apie galimą žalą pačioms šaknims.

Tad rekomenduojame nenaudoti jokio virtuvinio cukraus. Tas pats galioja ir purškiamajam cukrui. Kanapės lapai mažai ką laimės nuo tokio 'dušo'.

Angliavandenių turintys papildai

Kanaipių entuziastams labai patinka saldus subrendusių žiedų aromatas ir 'cukrinė' išvaizda, todėl bet kuris saldžiai skambantis produktas iškart patrauklus. Atrodo, kad tie angliavandeniai kažkaip pateks į vėlesnį derlių. Ir turbūt taip ir būna. Bet kuriuo atveju, kai kurie atsiliepimai rodo, kad šie papildai tikrai padeda. Štai keletas jų:

4. Kaip išmatuoti cukraus kiekį kanapių augaluose

Cukraus kiekis kanapėje dažniausiai matuojamas pagal Brix lygį – tai šviesos laužimo kampas augalo sultyse. Nors ne visiems augalams matuojamas, kanapėms tai veiksmingas būdas nustatyti cukraus kiekį. Reikia matuoti augalo sultyse esančius tirpius kietus junginius – kuo aukštesnis Brix, tuo sveikesnis augalas.

Brix lygis nustatomas specialiu prietaisu refraktometru. Idealu naudoti matuoklį, skirtą iki 32% Brix ir kuris automatiškai koreguoja temperatūrą. Pirmiausia – sukalibruokite įrankį naudodami distiliuotą vandenį – rodmuo turi būti 0%. Tuomet galima matuoti sultis: paimkite nedidelį lapelį, sutrinkite, kad išsiskirtų sultys, ir užlašinkite ant refraktometro. Rodmuo bus tikslus, jei sultys švarios, be substrato ir žalių šiukšlių.

Vidutinis 22% Brix lygis laikomas idealiu kanapėms, tačiau mažiausiai 12% būtina sveikam augimui. Jei augalo Brix lygis žemesnis nei 12%, verta bandyti padidinti cukraus koncentraciją derliuje. Jei neturite refraktometro, augalas gali pats parodyti savo cukraus ir energijos lygį – kanapės su aukštu Brix išsiskirtinai blizga, yra sveikos ir tarsi vaškuotos išvaizdos.

5. Cukrus ir kanapių augimo skatinimas: DUK

Nors mokslinių duomenų apie cukraus turinčius papildus kanapėms dar trūksta, nemažai patyrusių augintojų juos giria – ypač organiniai augintojai. Nusprendėme pakalbinti vieną jų ir užduoti populiariausius klausimus; augintojas paprašė išlikti anonimiškas dėl šalies įstatymų. 

Sveiki atvykę į Fast Buds! Kiek laiko jau auginat organiškai ir kokiu mastu?

Dėkui, kad pakvietėt! Pradėjau auginti paauglystėje, bet rimtai tam atsidaviau prieš maždaug 10 metų, kai man buvo 24. Pradžioje tai buvo mano hobis, o dabar – pagrindinė veikla. Organiniu kanapių auginimu susidomėjau iškart. Vėliau ėmiausi hidroponikos ir komercinio auginimo, bet prieš 4 metus grįžau prie organikos.

Kokius cukraus tipus naudojate papildams?

Naudoju įvairius, priklausomai nuo tikslo. Jei reikia daugiau angliavandenių – renkuosi melasą ar salyklinį sirupą. Jei noriu pagerinti skonį ir kvapą, pasirenku firminius priedus, pvz., „Fruit-N-Fusion“. Viskas priklauso nuo situacijos.

Ar yra priedas, kurį naudojate dažniausiai?

Be abejonės – juodoji melasa. Joje daugiausia monosacharidų (paprastų cukrų) ir ji visiškai ekologiška. Žinau, kad tai subjektyvu, bet manau, kad skirtumas – labai ryškus.

Ar naudojate kitus papildus ar priedus?

Nelabai. Didžiąją dalį darbo dedame į tobulą superdirties mišinį, o likusią dalį padaro pati žemė. Vienas organikos trūkumas – sunkiau suvaldyti kenkėjus ir grybelines ligas, todėl jei jau naudojame cukrinių priedų, darome tai labai atsargiai.

Kiek juodosios melasos dedate litrui ar galonui vandens?

Priklauso nuo genetikos, sąlygų, žydėjimo savaitės ir dar keletos faktorių. Tačiau niekada neviršijame 6 ml/l vandens. Pažįstu, kas pila daugiau, bet mums 6 ml/1 l veikia geriausiai.

Ką patartumėt pradedantiesiems, norintiems naudoti cukraus papildus?

Kanaipių auginime sėkmę lemia daugybė veiksnių. Cukraus papildai turėtų būti mažos svarbos sąraše. Svarbiau – valdyti aplinką, tinkamai tręšti, užtikrinti pakankamai šviesos ir oro apykaitą. Nesakau, kad cukraus priedai beverčiai – jie tiesiog antriniai kitų reikalų atžvilgiu.

Ką manote apie organinį auginimą palyginus su kitais būdais?

Asmeniškai man patinka auginti visiškai ekologiškai, ypatingai lauke. Organinės auginimo bėdos egzistuoja ir gali būti sunkios naujokams, bet tai nėra didelės kliūtys – jei domina, verta išbandyti. Bet galbūt patiks ir kiti augimo būdai, taigi patariu išbandyti įvairius variantus ir atrasti, kas labiausiai vilioja!

6. Išvada: būkite atsargūs!

Nors cukrus labai svarbus kanapių vidiniuose procesuose, papildomai jo duoti būtinai nereikia. Svarbiausia – rūpintis augalo sveikata: jis pats susitvarkys. Jei vis tik pastebėjote, kad sodui reikia cukraus, būkite ypač atsargūs, kad nepadaugintumėte.

Išoriniai šaltiniai

1. Monosacharidų įsisavinimas Arabidopsis šaknyse priklauso nuo transporterio genų raiškos esant dideliam druskingumui, Kohji Yamada ir kt., The journal of biological chemistry, 2011 gruodis
2. Cukrus skatina vegetatyvinės fazės pokytį Arabidopsis thaliana, slopindamas MIR156A ir MIR156C raišką, Li Yang ir kt., University of Pennsylvania, 2013 kovas
3. Melasos ir organinių trąšų poveikis dirvožemio derlingumui ir špinatų derliui Khotang, Nepalas, Anish Pyakurel ir kt., International Journal of Applied Sciences and Biotechnology, 2019 kovas