Ar marihuana stiprina ar silpnina smegenų galią?

• 1. Tendencijos pokytis: nauji tyrimai rodo, kad marihuana gali sumažinti subjektyvios kognityvinės įtampos rodiklius
• 2. Žolė – jaunimui, bet naudingiausia vyresniems
• 3. Trumpa pastaba: kodėl kanapės veikia smegenis?
• 4. Trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis
• 4. a. Akutinis sutrikimas
• 4. b. Ilgalaikės pasekmės
• 4. c. Smegenų struktūros pokyčiai
• 5. Per mažai tyrimų su žmonėmis
• 6. Išvada: ar reikėtų nerimauti?

Nėra abejonių, kad marihuana tiesiogiai veikia mūsų smegenis ir keičia gebėjimą spręsti kasdienes užduotis automatiškai. Prisimeni pirmą kartą, kai apsvaigai nuo žolės? Prisimink, kaip pažįstamos tavo miesto gatvės staiga tapo labirintu? Arba tą bejėgę tylą pokalbyje, kai staiga pamiršti, apie ką ką tik kalbėjote su draugais?

Nenuostabu, kad iki šiol mokslas daugiausia tyrė kanapę dėl jos gebėjimo tave „pamankštinti“ galvą, o ne atvirkščiai. Tačiau situacija ima keistis. Vis dar nemažai dalykų, kurių nežinome apie marihuanos poveikį kognityvinėms funkcijoms, bet tie, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be šios substancijos, ar naudoja ją mediciniškai, gali bent trumpam atsikvėpti... ir pasiruošti dar vienam dūmui. Tikiuosi, jis tavęs nepriartins prie senatvinės silpnaprotystės.

Tendencijos pokytis: nauji tyrimai rodo, kad marihuana gali sumažinti subjektyvios kognityvinės įtampos rodiklius

Netikėtu posūkiu, naujas mokslinis tyrimas parodė, kad marihuanos vartojimas gali būti siejamas su mažesne subjektyvios kognityvinės įtampos (SCD) tikimybe, paneigdamas populiarias nuostatas. Tyrimas, publikuotas žurnale „Current Alzheimer Research“, nustatė, kad rekreacinis kanapių vartojimas yra „žymiai“ susijęs su mažesne SCD – vartotojai rečiau skundėsi sumišimu ir atminties praradimu nei nevartojantys.

Tyrime buvo apklausti 4744 suaugusieji nuo 45 metų ir vyresni apie jų marihuanos vartojimą per pastaruosius 12 mėnesių. Mokslininkai tik spėja, kodėl rekreacinis vartojimas turėtų apsaugoti žmogaus smegenis.

Viena galima priežastis, kaip nurodė autoriai, yra tai, kad kanapių vartojimas gerina miego kokybę ir mažina streso lygį, o abu šie faktoriai ypač svarbūs psichinei sveikatai. Neaišku, ar tyrėjai atsižvelgė į respondentų amžių. Yra žinoma, kad kanapių vartojimas dažnesnis tarp jaunesnių žmonių, todėl tikėtina, kad jaunesni respondentai rečiau patirdavo sumišimą ir atminties praradimą nei vyresni. Taip pat galima būtų manyti, kad tos pačios jaunesniųjų grupės nariai dažniau rūko kanapes rekreaciniais tikslais.

Taip pat įdomu tai, kad medicininis vartojimas, net jei jis derinamas su rekreaciniu, buvo labai silpnai susijęs su sumažėjusiu kognityviniu nuosmukiu. Tikėtina, kad vyresni ir mažiau sveiki asmenys, kurie kanapę vartoja mediciniškai, tiesiog dažniau turėjo kognityvinių sutrikimų.

Nepaisant vartojimo priežasties – medicininis ar ne – tyrimas taip pat nagrinėjo vartojimo dažnumą ir būdą. Nustatyta, kad dažnesnis vartojimas, taip pat rūkymas (lyginant su garinimu ar valgomais produktais), parodė labai silpną (statistiškai nereikšmingą) savarankiškai praneštų psichikos sutrikimų padidėjimą.

Žolė – jaunimui, bet naudingiausia vyresniems

Tie, kas domisi tema, nepražiūrėjo esminio šio tyrimo požymio: buvo tyrinėjami tik vidutinio amžiaus ar vyresni žmonės. Kodėl tai svarbu? Nes vis daugiau tyrimų parodo, kad labai svarbu, kokio amžiaus žmogus pradeda vartoti žolę.

Paaugliai ir jauni suaugę, ypač tie, kurie išsiugdo priklausomybę nuo kanapių, praranda daugybę gyvenimo galimybių – mokslas, karjera, kelionės, nauji pažįstami. Tuo tarpu vyresniesiems kanapės gali suteikti naują požiūrį, leisti pamatyti gyvenimą kitu kampu arba ištrūkti iš uždarų mąstymo patterų.

Yra keletas tyrimų, rodančių, kad ankstyvas poveikis marihuanai vėliau gyvenime sukelia įvairius atminties ir kognityvinius sutrikimus. 2007 m. eksperimentas su žiurkėmis nustatė, kad „kanabinoidų poveikis ankstyvoje smegenų vystymosi stadijoje gali sukelti negrįžtamus, subtilius palikuonių funkcijų sutrikimus.“ Kitas tyrimas (2005 m.) parodė, kad prenatalinis sintetinio kanabinoido, kuris jungiasi prie tų pačių receptorių kaip THC, vartojimas sukėlė „mokymosi deficitą ir sumažintą emocinį jautrumą palikuonims.“ Dar kitų eksperimentų serija, šį kartą su beždžionėmis, parodė, kad „pavėluotas THC poveikis kognityviniams gebėjimams ryškesnis, kai poveikis sutampa su aktyvaus nervų tinklų augimo stadija.“

Pereinant nuo gyvūnų prie žmonių, 2012 m. paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad asmenys, kurie intensyviai vartojo kanapę nuo paauglystės, vėliau susidūrė su kognityvinėmis problemomis. Net ir tie, kurie vėliau mestelėjo kanapes, pilnai neatsigavo psichologine prasme.

Šių tyrimų problema ta, kad jie negali tvirtai pasakyti, ar kognityvinis nuosmukis sukėlė marihuanos vartojimą, ar pats vartojimas lėmė blogesnius rezultatus. Pavyzdžiui, žemas socialinis-ekonominis jaunų žmonių statusas gali lemti tiek blogesnį pažinimo išsivystymą, tiek didesnę riziką piktnaudžiauti marihuana nuo ankstesnio amžiaus.

Trumpa pastaba: Kodėl kanapės veikia smegenis?

Vartojant marihuaną, cheminė medžiaga THC (delta-9-tetrahidrokanabinolis) patenka į kūną. THC yra pagrindinė psichoaktyvi junginys marihuanoje, kuris sukelia apsvaigimo pojūtį. Jis veikia imituodamas natūralių organizme esančių neurotransmiterių – endokanabinoidų – veiklą, nes turi panašią cheminę struktūrą.

Konkretus THC veikia CB1 receptorius. Tai baltymai, esantys prie jūsų ląstelių ir perduodantys cheminius signalus, padėdami ląstelėms reaguoti į įvairius stimulus. CB1 receptorių daugiausia aptinkama smegenyse ir nervų sistemoje bei periferiniuose organuose ir audiniuose.

CB1 receptoriai sudaro endokanabinoidų sistemą (EKS), kuri yra sudėtinga ląstelių signalizacijos sistema, atrasta XX a. pabaigoje tyrėjų, nagrinėjusių THC. Ši sistema reguliuoja įvairias funkcijas žmogaus organizme – miegą, nuotaiką, apetitą, atmintį, dauginimąsi ir vaisingumą. Endokanabinoidų sistema egzistuoja ir veikia jūsų kūne net jei nevartojate kanapių.

Tačiau kontaktas su THC trikdo EKS normalų veikimą, sukeldamas tokius efektus kaip pojūčių suvokimo pakitimas, nuotaikos svyravimus, atminties sutrikimus ar net haliucinacijas. Dėl šios sąveikos ir pasireiškia psichoaktyvus marihuanos poveikis.

Trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis

Nagrinėjant marihuanos poveikį smegenims svarbu atskirti akutinį poveikį, kurį jaučiame esant apsvaigus, trumpalaikį poveikį, kai sumažėja gebėjimas susikaupti ar motyvacija dar kelias valandas ar dienas po vartojimo, ir ilgalaikį, kuris gali trukti neribotą laiką net nustojus rūkyti žolę jau seniai.

Akutinis sutrikimas

Niekas nesiginčys, kad apsvaigus nuo žolės sunku suprasti ar įsiminti dalykus ar priimti sprendimus. Tačiau taip pat aišku, kad ilgalaikiai vartotojai išsiugdo tam tikrą toleranciją ir dalis šių efektų jiems nebeaktuali. Šis aspektas ypač svarbus kalbant apie saugų vairavimą: tyrimai rodo, kad sugebėjimas vairuoti apsvaigus priklauso nuo to, ar žmogus yra atsitiktinis, ar nuolatinis vartotojas.

Vienas Australijos mokslininkų tyrimas vertino onkologinių pacientų, vartojančių kanapes simptomams lengvinti, pažintinius gebėjimus. Jie laboratorinėmis sąlygomis vartojo marihuaną ir atliko įvairius pažintinius testus. Kaip ir tikėtasi, jie nerodė statistiškai reikšmingų sprendimo, atminties, ar sprendimų priėmimo gebėjimų pakitimų – ilgalaikiai medicininės marihuanos vartotojai tiesiog prisitaikė prie nuolatinio apsvaigimo.

Australijos tyrėjai pažymėjo, kad realiame gyvenime šie akutiniai efektai mažiau svarbūs, nes dažniausiai pacientai savo vaistus suvartoja prieš miegą – kai galimi pažintiniai sutrikimai neturi jokios įtakos.

Ilgalaikės pasekmės

Turimi tyrimai rodo nuoseklų, išmatuojamą skirtumą tarp rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kognityvinių įgūdžių srityje. Didžiausias iššūkis – pašalinti įvairius veiksnius, kurie gali iškreipti duomenis (pavyzdžiui, alkoholio ar kitų medžiagų vartojimą) bei atsirinkti kitus galimus skirtumų paaiškinimus, tokius kaip genetika ar socialinis statusas. Į viską atsižvelgus, rezultatai vis tiek lieka neaiškūs.

Vienas tyrimas pažymi blogesnę žodinę atmintį visą gyvenimą daug kanapės vartojusių asmenų tarpe, bet nerado jokių skirtumų kitose kognityvinėse srityse tarp buvusių rūkytojų ir niekada nevartojusiųjų. Šiame tyrime dalyvavo 5115 žmonių nuo 18 iki 30 metų, kurie buvo stebimi 25 metus.

Kitas, 2015 m. atliktas tyrimas parodė, kad vienodų IQ dvynių porose, kur vienas rūko marihuaną, o kitas – ne, IQ skirtumų nenustatyta. Čia genetinis faktorius „laimi prieš“ kanapes.

Nacionalinis narkotikų piktnaudžiavimo institutas savo apžvalgoje pastebi šiuos neaiškius rezultatus ir tikisi, kad ateityje išsamūs tyrimai duos aiškesnį atsakymą. Ypač dideli lūkesčiai siejami su „Adolescent Brain Cognitive Development“ (ABCD) ilgalaikiu tyrimu, kuriame bus stebimi jauni amerikiečiai nuo vaikystės iki suaugusiųjų amžiaus ir tiriama, kaip kanapių vartojimas dalyje jų veikia smegenų struktūrą ir ar jie galiausiai skirsis nuo bendraamžių, kurie niekada nerūkė.

Smegenų struktūros pokyčiai

Ta pati įrodymų stoka, kuri leistų tiesiogiai palaikyti vieną ar kitą nuomonę, išlieka ir svarstant, ar marihuanos vartojimas sukelia realius pokyčius smegenų morfologijoje. Ypač mokslininkams rūpi žievės paviršius – smegenų sritis, kuri atsakinga už visas aukštesniąsias funkcijas: mąstymą, sprendimų priėmimą ir atmintį.

Visgi naujesni 2018 m. tyrimai nenustatė jokių skirtumų. Mokslininkai lygino 141 kanapių vartotojo ir 120 kontrolinės grupės atstovų smegenis bei analizavo tris žievės paviršiaus savybes:

• žievės storį,
• paviršiaus plotą,
• ir girifikacijos indeksą,

ir nerado skirtumų tarp vartotojų ir nevartojančiųjų nė viename rodiklyje.

Tikimasi, kad anksčiau minėtas ABCD tyrimas ateityje galutinai atsakys į šį klausimą.

Per mažai tyrimų su žmonėmis

Apžvelgus mokslinius duomenis, matoma pasikartojanti tema: atlikta daug eksperimentų su gyvūnais, bet žmonių tyrimų labai mažai. Ši situacija, panašu, keisis, nes vis daugiau žmonių išbando kanapes, ypač medicinoje. Iš vienos pusės tai kelia nerimą sveikatos specialistams, nes galima tikėtis visuomenės sveikatos problemų; iš kitos – suteikia unikalią progą daugiau sužinoti apie kanapių ir smegenų veiklą ir, galbūt, galiausiai atsakyti į klausimą: ar žolė mūsų tikrai „bukina“?

Išvada: ar reikėtų nerimauti?

Esame tikri, kad mūsų skaitytojams jų intelektas yra labai svarbus ir jie nenorėtų tęsti kanapių rūkymo žinodami, jog tai silpnina jų protą. Jiems galime pasiūlyti paguodą: „velnio salotas“ toli gražu ne tokios baisios, kaip buvo vaizduojama dešimtmečius. Tačiau ar jos kenkia bent jau šiek tiek? Paprasčiausiai nežinome. Ir kai sakome „mes“, turime omenyje šiuolaikinio mokslo žinias.

Kol mokslininkai ieško galutinio atsakymo, bent jau mėginkite vartoti saikingai ir neleiskite, kad tai taptų problema. O jei esi jaunas ir dar nepradėjai pažinties su žole, galbūt verta palūkėti, kol smegenys visiškai subręs ir taip išvengti galimų žalos, o gal net laukti naudos ateityje.