Coffeeshop ir dispensary: koks skirtumas?

• 1. Coffeeshop prieš dispensary
• 2. Kas yra coffeeshopas?
• 2. a. Coffeeshop ≠ coffee shop
• 3. Kas yra dispensary?
• 4. Kanapių ne pelno organizacijos
• 5. Coffeeshopų, dispensary’ų ir ne pelno kanapių klubų palyginimas
• 6. Apibendrinimas

Jei gyvenate vietoje, kur kanapės vis dar neparduodamos legaliai rekreaciniam naudojimui, liūdna, tuomet tikriausiai jūsų akys nušvinta išgirdus apie tokias vietas kaip Amsterdamas ar Barselona – du pagrindiniai kanapių taškai, į kuriuos kasmet plūsta žmonės, norintys pajusti tikrą stonerio patirtį. 

Nuolat girdime visokiausių istorijų iš draugų apie šį ar tą coffeeshopą ir kaip vienas iš jų nualpo pabandęs vieną iš stipriausių strainų, kokius tik kada nors ragavo. Tuomet jie pasakoja apie apsilankymą dispensaryje – ir prasideda pasakojimai, bla bla bla. 

O mes sėdime, kartu juokiamės iš jų kelionių prisiminimų, bandydami įsivaizduoti pasakojimus, bet kai kalba pasisuka apie dispensary ar coffeeshop, istorijos scenarijaus kūrimas mintyse truputį pasidaro painus. Galvoje jos atrodo kaip tas pats dalykas, ar ne? Tačiau iš tiesų, kanapių coffeeshop ir dispensary nėra tas pats. Leiskite paaiškinti, kuo jie skiriasi.

1. Coffeeshop prieš Dispensary

Kalbant apie coffeeshopus ir dispensary'us, negalima nepastebėti tam tikrų panašumų. Juos abu vienija kanapės, ir juose galima įsigyti kanapių. Dar vienas panašumas – greičiausiai abiejų tipų vietose pilna turistų ir ties tuo viskas baigiasi.

Tai jei coffeeshopai ir dispensary'ai nėra tas pats, kaip atskirti juos vieną nuo kito? Paaiškinsime, kas yra kiekvienas, kad suprastumėte, ko iš tikrųjų ieškote ar ką aplankėte.

2. Kas yra Coffeeshopas?

Kanapių coffeeshopai gimė prieš pusšimtį metų, 70-aisiais, Olandijoje. Tai atsitiko, kai olandų valdžia nusprendė, kad šalis be narkotikų - tik fantazija, ir žmonės bei taip toliau vartos šias medžiagas, nepaisant įstatymų. 

Jei galvojate apie savo draugus, kurie kelionės metu pirko žolės ir prisirūkę leido laiką, o kelionė vyko į Nyderlandus, tuomet jų maršrute tikrai buvo coffeeshopas, nes jų šalyje gausu. 

Coffeeshopai pagal išvaizdą gali labai skirtis, bet tikrai prie jų durų pamatysite kanapių lapų dekoracijas, kad būtų lengva atpažinti šias vietas. Amsterdame dauguma coffeeshopų įsikūrę šalia Red Light District. Dažniausiai jie dekoruoti žaliai, baltais užrašais. 

Visgi šie coffeeshopai dažniausiai taikosi į turistus, taigi, turistinės kainos, t.y. aukštos. Tačiau rasite ir paslėptų coffeeshopų miesto pakraščiuose, kuriuose kainos draugiškesnės.

Patarimas!

Paklauskite vietinių rekomendacijų, kur galima rasti draugiškesnių kainų coffeeshopų, kuriuose parduodama kokybiška žolė.

Ar coffeeshopai parduoda tik žolę? Žinoma, kad ne! Didžiojoje dalyje coffeeshopų rasite puikų pumpurų katalogą, taip pat ekstraktų, edibles, kartais net kosmetikos, sėklų ir kitų produktų bei stonerių atributikos. Kai kurie coffeeshopai - ir kavinės barai kartu!

Tačiau ne viskas šioje stonerių šalyje yra rožėmis klota. Kadangi valdžia vis tiek turi įvesti tvarką, coffeeshopams taikomi apribojimai, tokie kaip:

• Vienas žmogus gali įsigyti tik 5 gramus kanapių per vieną kartą, du kartus per dieną; 
• Asmenys iki 18 metų į vidų neįleidžiami;
• Pardavinėti cigarečių ar alkoholio vietoje draudžiama. 

Kaip dažni stoneriai galime patvirtinti – 10 gramų per dieną nėra taip jau blogai. 

Turėkite omenyje, kad Olandijos coffeeshopai veikia tarsi pilkoje zonoje: juose legalu pirkti ir vartoti, bet atsinešti savo žolę neleidžiama, kaip ir išeiti iš vietos su ja rankose.

Coffeeshop ≠ Coffee Shop

Jei ieškote tik kapučino ar espresso, atkreipkite dėmesį į tarpą tarp žodžių „coffee“ ir „shop“, nes tai gali reikšti labai daug. 

Coffee shop – tai įprasta kavinė ir ten tikrai nerasite kanapių. Tačiau Olandijoje yra kavinė-barų, kur galite prisėsti, užsisakyti kavos ar maisto ir kartu mėgautis skania žole bei susisukti sąsagą vietoje. 

3. Kas yra Dispensary?

Kanapių dispensary'us gimė Amerikos kultūroje, kai keliose JAV valstijose buvo legalizuota ši augalija. Šios kanapių parduotuvės taip pat siūlo žolę, tačiau turi keletą kitų taisyklių ir produktų, palyginti su Olandijos coffeeshopais. 

Pirmiausia dispensary – tai parduotuvės, veikiančios panašiai kaip vaistinės. Klientai, norintys įsigyti žolės, užsuka vidun ir susitinka su vadinamu „budtenderiu“ – darbuotoju, kuris specializuojasi kanapėse ir padės išsirinkti tinkamiausią produktą. 

Pagrindinis skirtumas: vartoji žolę vietoje negalima dispensary'uje, tuo tarpu coffeeshope – leidžiama. Taip yra todėl, kad viešose ar atvirose JAV vietose kanapių vartojimas vis dar neleidžiamas kai kuriose valstijose. 

Kai kurios San Francisko dispensary'os, pavyzdžiui, turi specialias zonas, kur leidžiama rūkyti ar vaporizuoti. Tai – atskira patalpa, vadinama Dab Bar arba Lounge zona.

Kaip ir coffeeshopai, dispensary'ai siūlo platų weed pumpurų asortimentą, įvairios kokybės ir kainų. Taip pat yra medicininių kanapių dispensary'ų ar tokių, kurios skirtos rekreaciniam naudojimui. 

Dispensary'ai pirmiausia atsirado JAV, bet dabar šio tipo parduotuvių rasite ir Kanadoje, nes čia taip pat leista naudoti medicininę ir rekreacinę žolę. 

Kalbant apie taisykles, JAV dispensary'ai taip pat prižiūrimi vietos valdžios, kuri, priklausomai nuo įstatymų, nustato, kiek kanapių ar jų produktų galima parduoti. Kaip ir coffeeshopuose, norint legaliai įsigyti žolės dispensary'e, reikia būti pilnamečiu.

Jei ieškosite medicininės marihuanos, jos reikia įsigyti su gydytojo receptu arba būti įregistruotam kaip medicininės marihuanos pacientas.

Priklausomai nuo parduotuvės, amerikietiškuose dispensary'juose įsigysite weed pumpurų, įvairių ištraukų (tinktūros, aliejai), edibles ir vape kasetėlių. Kai kurios siūlo net klonus ir augalus. Kiek žolės čia galima įsigyti, priklauso nuo kiekvienos valstijos taisyklių. 

4. Kanapių ne pelno organizacijos

Yra dar viena kanapių organizacijų grupė – ne pelno siekiančios, kurios taip pat užsiima kanapių tiekimu: kolektyvai ir klubai.  

Kolektyvai ir žolės klubai – tai žmonių grupė, kuri susiburia, kad kartu tiektų kanapes, kurdami bendruomenę. Kaip tai veikia? Pirma – turi būti grupės narys, o tai galima tik su rekomendacija – reikia pažinoti jau narį tapusį žmogų. 

Kai kurie klubai reikalauja narių mokėti mėnesinį mokestį, kad būtų galima čia pirkti žolę ir leisti laiką bendrajame lounge. Net jei priklausote kanapių klubui, vis tiek galioja pardavimo limitai, dažniausiai – iki 3 g per dieną, kad būtų išvengta perpardavimo. 

Tokio pobūdžio ne pelno organizacijos labai populiarios Ispanijoje ir Urugvajuje. 

5. Coffeeshopų, dispensary’ų ir ne pelno kanapių klubų palyginimas

Dabar, kai žinome coffeeshopų, dispensary’ų ir kanapių kolektyvų skirtumus, palyginkime juos lentelėje. 

Kaip minėjome, šios savybės šiek tiek skiriasi priklausomai nuo šalies.

6. Apibendrinimas

Pagrindinis šių vietų skirtumas – ne vieno ar kito užsispyrimas, bet, greičiau, vietos valdžios požiūris. 

Tikriausiai būtų galima sakyti: jei kanapės būtų legaliai prieinamos visame pasaulyje ir į jas nebūtų žiūrima kreivai tų, kurie menkai išmano temą, būtų daug lengviau gyventi tikro stonerio gyvenimą. Įskaitant ir žolės gavimą.

Ar nebūtų geriau, jei kiekviena šalis legalizuotų šį verslą? Akivaizdu, kad marihuana atneštų didelį pelną šaliai, bet teks palaukti, kol dideli ponai pakeis nuomonę.