Fotoperiodinės vs. automatinės – kurios geresnės?

• 1. Kas yra fotoperiodinės kanapės?
• 2. Kas yra automatinės kanapės?
• 3. Kuo skiriasi fotoperiodinės ir automatinės kanapių veislės?
• 4. Išvados

Kanapių industrija vystosi labiau, nei kas galėjo įsivaizduoti. Kasdien rinką pasiekia naujos veislės, koncentratai ir aliejai, tad pasirinkimas – didžiulis. Bet vienas klausimas, kuris kyla kiekvienam augintojui: fotoperiodinės ar automatinės? Ką rinktis?

Diskusijos apie fotoperiodines ir automatines tęsiasi jau seniai. Augintojai laikosi savo nuomonės, nuomonių skirtumų pilna visur. Nors galite auginti abi rūšis, svarbiausia – pasirinkti efektyviausią variantą. Šis straipsnis padės tai padaryti. Anksčiau automatiniai duodavo labai mažą derlių, tačiau šiandien galite rasti auto veislių, kurios derlingumu ir dervų kiekiu nenusileidžia fotoperiodinėms, ir tam pakanka vos 9 savaičių – galima auginti lauke ištisus metus.

Paprastas būdas suprasti automatiškai žydinčių veislių raidą: pagalvokite apie daržoves. Atrodo paprasta, tačiau viskas remiasi selekcija ir augalų mokslu. Jei jums patinka daržininkystė ar tiesiog mėgstate užsiauginti vieną kitą daržovę per sezoną, žinote apie sėklas ir veislių kokybę. Pavyzdžiui, brokoliai gamtoje neegzistuoja – tai išskirtinai žmogaus selekcijos rezultatas iš laukinio garstyčių augalo, atrenkant didesnes žiedynines galvas bei storesnius stiebus. Iš tiesų, dauguma šiuolaikinių daržovių anaiptol nėra „natūralios“.

Žmogaus selekcininkai dėmesį skyrė norimoms savybėms, kantriai darbavosi ir išvedė patrauklias veisles su ilgu pageidaujamų savybių sąrašu, kurias norisi auginti ir vartoti. Dauguma šiandien parduodamų sėklų – tai selekcininkų formuoti augalai, vertinami dėl dydžio, skonio, augimo greičio ir produktyvumo – tas pats galioja ir kanapėms. Tad kur automatiškos kanapės tinka šioje schemoje?

Automatinės kanapės kyla iš tos pačios logikos. Selekcininkai atrado naujų būdų išvesti patrauklesnius augalus. Rado ir eksperimentavo su augalais, turinčiais automatinio žydėjimo genus, taip sukurdami hibridus su geidžiamomis fotoperiodinių veislių savybėmis ir trumpesniu auginimo ciklu. Automatiniai tikrai leidžia mėgautis abiejų pasaulių privalumais. Tad kodėl gi jų neauginti? Nebereikia laukti mėnesių, kad paragautumėte savo derliaus – automatai sunoksta per kelias savaites! Tuoj sužinosite viską apie šiuos greitus, produktyvius ir revoliucinius augalus. Sužinokite, kuo automatinės kanapės skiriasi nuo fotoperiodinių, ir kodėl verta jas auginti!

1. Kas yra fotoperiodinės kanapės?

Terminas „fotoperiodas“ dažnai minimas kanapių sėklų parduotuvėse. Paprastai tariant, fotoperiodizmas – tai augalo gaunamos šviesos kiekio matavimas. Kalbant apie fotoperiodinį augalą, svarbūs šviesos ir tamsos ciklai. Taip yra todėl, kad fotoperiodinės kanapės pradeda žydėti tik tuomet, kai gauna bent 12 valandų tamsos – paprastai lauke žiemą arba patalpoje perėjus prie 12/12 ciklo. Pvz., jei matote 24/0 skaičių – reiškia, augalas gauna 24 val. šviesos ir 0 tamsos.

Kitaip tariant, tai paprasta kaip saulės tekėjimas ir leidimasis. Dauguma fotoperiodinių kanapių veislių pradeda žydėti, kai gauna bent 12 val. tamsos, kaip gamtoje. Augintojai leidžia augalams vegetuoti norimą laiką, dažniausiai laikydami 18/6 ciklą (18 val. šviesos ir 6 tamsos), bet augalas toliau augs ir nežydės, kol nepasikeis sezonas ar šviesos ciklas.

Štai kodėl augintojai keičia šviesos ciklus į 12/12 (12 val. šviesos, 12 tamsos). Augalai pradeda žydėti tik tada, kai gauna signalą, jog keičiasi sezonas. Daugeliui patinka fotoperiodinės veislės – ypač genetiškai Sativa dominuojančios, kurios išauga iki 300 cm ar daugiau ir suformuoja plačias lajas, teikiančias gausų derlių! Bet jos turi rimtų trūkumų: daugumai viduje auginančių trūksta vietos didžiausioms galimybėms.

Be to, tai ne pats geriausias pasirinkimas lauko augintojams, norintiems privatumo ar slaptumo. Jos taip pat netinka šiauriniams regionams, kur vasara trumpa ir orai vėsūs. Be dirbtinio šviesos ribojimo, šiuose kraštuose augalai nespėtų subręsti iki pirmų šalnų, kurios sunaikintų augalus vos pradėjus formuoti dervingus žiedus. Taip pat daug kas nesiima fotoperiodinių, nes neturi kantrybės – kai kurios veislės reikalauja mėnesių nuoseklaus rūpinimosi, laistymo ir tręšimo.

2. Kas yra automatinės kanapės?

Skirtingai nuo fotoperiodinių, automatiniai nežydi priklausomai nuo sezono. Užtenka suformuoti keletą šakų ir automatinės pradeda žydėti „automatiškai“, nuo to ir kilo jų pavadinimas. Kitaip tariant, jos žydės nepriklausomai nuo jūsų duodamų sąlygų. Tik 12 valandų saulės? Jokios bėdos – automatinės vis tiek žydės. Norite visą augimą baigti 12/12 cikle? Gali būti! Auginimo rezultatas nesikeis.

O iš kur atsirado automatinis žydėjimas? Kaip jis pateko į šiandieninius hibridus? Kanapė pati plito po pasaulį dar iki tol, kol žmonės pradėjo keliauti su sėklomis. Dalis populiacijos patraukė į pietus iš Centrinės Azijos, kita dalis – į šiaurę, net iki Sibiro. Čia fotoperiodiniai augalai neišgyvendavo dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių šiuose kraštuose nelabai juos augina – nuo sezoninių šviesos pokyčių priklausomos kanapės sunokdavo per vėlai ir linija žūdavo.

Bet gyvybė prisitaiko. Išlikę augalai išvystė genetines mutacijas, kurios leido atsisakyti fotoperiodizmo ir pradėti žydėti pagal vidinį augalo laikrodį. Tokios automatinio žydėjimo savybės padėjo išgyventi. Vėliau selekcininkai įvertino šiuos genetinius lobius. Tiesa, laukinės automatinės kanapės derliumi, stiprumu ir skoniu menkai stebindavo. Todėl jos buvo kryžminamos su geresnėmis fotoperiodinėmis, norint gauti hibridus su patraukliomis savybėmis ir automatinio žydėjimo genu.

Nors automatinės žydi ir gavusios mažiau šviesos, šviesa būtina derliui. Tad auginant 18/6 ciklu, gausite geresnius rezultatus nei minimaliai apšvietus. Tai reiškia, kad galite auginti automatines viduje su bet kokiu šviesos ciklu arba lauke ištisus metus, tačiau kokybė bei derlius priklausys nuo apšvietimo. Štai galimi šviesos ciklai automatams:

• 12 val. šviesos ir 12 val. tamsos;
• arba 18 val. šviesos ir 8 tamsos;
• arba 20 val. šviesos ir 4 tamsos.

Tačiau atminkite – gausite daug didesnius derlius ir dervingesnius žiedus auginant 18/6 ar 20/4, bet vis tiek surinksite padorų derlių, jei šviesite 8, 10 ar 12 valandų per parą.

3. Kuo skiriasi fotoperiodinės ir automatinės kanapių veislės?

Pagrindinis skirtumas – šviesos priklausomybė: automatinės žydi savaime. Tai jau aptarėme. Apžvelkime kitus skirtumus žemiau.

Automatinės – greitos

Automatinės giriamos dėl greičio. Dauguma automatinių nuo sėklos iki derliaus užtrunka vos 2 mėnesius, o fotoperiodinės – bent 4. Tai viena priežasčių, kodėl pradedantieji renkasi automatines. Pvz., jei auginsite fotoperiodinę veislę, jai reikia bent 8 savaičių vegetacijos. Pasiekus tinkamą dydį, šviesos ciklas pakeičiamas į žydėjimui tinkamą.

Tuo tarpu automatinės pradeda žydėti vos po 4-5 savaičių. Jos tokios greitos, kad augintojas turi suspėti, tačiau po keleto derlių tai tampa paprasta – pakanka pasėti sėklas ir pamiršti. Taigi, jei pasirinksite rūkyti žiedus po 3 ar 5 mėnesių (kartu su brandinimu), ką rinksitės? Automatinės – 3 mėn., fotoperiodinės – 5. Jei reikia greičio, automatinės – idealus sprendimas.

Šis įspūdingas greitis praverčia įvairiose situacijose. Komerciniams augintojams greitas ciklas leidžia didinti pelną – nuo didelių šiltnamių iki mažų slaptų namų auginimų. Greitis svarbus ir auginantiems asmeniškai, tiek rekreaciniam, tiek medicininiam naudojimui – galite sutaupyti pirkiniams ir užsiauginti atsargų vos per kelias savaites.

Dydis

Fotoperiodinės žydi ilgiau, tad užauga žymiai didesnės. Viduje dažnai iki 1,5–1,8 m, lauke – iki 2,7–3 m. Todėl būtinas mokymas ar kitoks disciplinavimas – jei Grow Room neturi aukščio, fotoperiodinės gali būti nepraktiška, nebent taikysite treniravimo metodus.

Net jei Grow Room siekia 2,5 m, lempos ir įranga sumažina erdvę, tad gali tekti rinktis žemesnius augalus. Automatinės genetiškai mažesnės. Taip sparčiai žydint, automatė gali užaugti iki 60–90 cm viduje ir iki 150 cm lauke. Mažoms erdvėms – automatai tikras išsigelbėjimas. Dėl mažo dydžio jos idealiai tinka slaptam auginimui. Taikant LST ar nukarpymą galite padidinti derlių.

Ši savybė itin patraukli norintiems likti nepastebėtiems. Nesvarbu, ar renkatės auginti viduje, ar lauke, mažas dydis idealiai tinka. Viduje slaptus augintojus gelbsti net kartoninės dėžės, kibirai ar spintos. Lauke maži automatai puikiai tinka partizaniniam auginimui: ištvermingi, retai patraukia dėmesį ir pasislepia tarp kitų augalų.

Priežiūra

Fotoperiodinėms reikia nuolat reguliuoti šviesos ciklą, treniruoti dydį, kad nekontroliuojamai neišaugtų. Neturint laikmačio, tai gali būti vargas. Be to, fotoperiodinės negali pakęsti šviesos nuotėkio – todėl kai kurie nedrįsta įsirengti savo Grow Room, nes ją sunku visiškai užtamsinti. Kas jei nuotėkis visgi atsiranda? Augalas gali patirti hermafroditizmo stresą ir subrandinti pilną sėklų. Jei norite sensimilos – be sėklų žiedų – nuotėkis neleidžiamas. Taigi, su fotoperiodinėmis reikia būti tiksliam, čia klaidų atleista nėra, ypač šviesos valdymo srityje.

Taip pat stresas sumažina derlių, tad nuolat tenka rūpintis šviesos nuotėkiu ir kitais stresą keliančiais veiksniais. O automatinės – itin atsparios. Nors kiekviena diena svarbi, daug priežiūros nereikia. Galima lengvai sustabdyti automatės augimą, jei nutrūksta vegetacija anksti, tačiau automatinės nebijos šviesos nuotėkių. Iš esmės automatėms tiks vienas šviesos režimas – pageidautina 18/6 – ir jos augs bei žydės, net jeigu paliksite jas ramybėje.

Stiprumas

Didžiulis skirtumas buvo pirmosios automatinės veislės Lowryder pasirodymo metu – fotoperiodinės turėjo bent 15 % THC, automatinės neprilygo.

Bet viskas pasikeitė! Pastaraisiais metais pasirodžiusios automatinės veislės niekuo nenusileidžia fotoperiodinėms. Paimkime mūsų Strawberry Banana Auto – daugiau kaip 27 % THC, tad jos tikrai prilygsta fotoperiodams. Kai kurios automatinės šiandien net viršija jų stiprumą! Toks progresas!

Ką visa tai reiškia? Daug galimybių augintojams ir mėgėjams. Rasite automatinę veislę bet kokiai progai. Nuosaikesni senieji variantai vis dar populiarūs dėl lengvo poveikio – jie puikiai tinka ryto rūkimui ar dienos metu, tačiau norintieji stiprių pojūčių irgi liks patenkinti. Modernios veislės gali lenkti fotoperiodus žymiai dažniau, nei manote.

Derlius

Fotoperiodinės didelės, jau aptarėme. Aišku, jų derlius didesnis už automatines. Tačiau neskubėkite nurašyti automatų – galite užauginti dvi automatiškas veisles per tą laiką, kiek užtrunka viena fotoperiodinė. Pažvelkime plačiau: dauguma fotoperiodinių duoda vidutiniškai 600–700 g/m², o automatinės – 450–550 g/m². Derlius didėja auginant lauke, nepriklausomai nuo rūšies.

Dalis fotoperiodinių duoda bent 400 g augalui, o automatinės – iki 250–300 g. Taigi, fotoperiodinės vis dar lenkia derliumi. Bet, jei žiūrėsite, kiek laiko reikia derliui pasiekti ir palyginsite abi kategorijas, skirtumai beveik dingsta. Tarkime, užauginate fotoperiodinę ir gaunate 700 g/m² per 4 mėn. Per tą patį laikotarpį galite gauti dvi automatinių veislių partijas po 550 g/m² derliaus iš kiekvienos. Taigi, laiko atžvilgiu automatiniai net lenkia fotoperiodines! Be to, dėl mažesnio dydžio galite auginti daugiau automatų mažame Grow Room ir atitinkamai gauti daugiau derliaus.

Klonavimas

Klonavimas – tai naujo kanapės augalo išauginimas iš motininio. Fotoperiodinės turi vieną privalumą – jas galima klonuoti begalę kartų. Tad iš vienos sėklos galite užsiauginti tiek augalų, kiek norite.

Automatines taip pat galima klonuoti, bet tai nėra verta nei laiko, nei pastangų, nes klonas būna tokio pat „amžiaus“ kaip motininis augalas. Net klonavus automatinę, naujas augalas iš karto ima žydėti ir jūs gausite mažą, vos ką duodantį augalėlį. Atminkite, automatinės bręsta ir žydi pagal vidinį laikrodį. Net jei imsite kloną iš trijų savaičių augalo, klonui liks tik apie devynias savaites įsišaknyti ir subrandinti žiedus. Net jei pavyktų, derlius bus labai prastas. Galima, tačiau labai nerekomenduojame klonuoti automatų, nebent tai jūsų smalsumo eksperimentas.

Nuolatinis derlius

Automatiniai turi pranašumą – jie gali būti nuolat nuimami tiek, kiek norite. Fotoperiodams tą padaryti galima tik naudojant du atskirus kambarius vegetacijai ir žydėjimo etapui, nes šviesos ciklai turi būti skirtingi. Tą patį galima pasakyti ir apie klonavimą. Net klonuojant, reikia laukti, kol jie gerai augs, kad galėtumėte perkelti į žydėjimo stadiją. Kodėl? Nes negalite iškart perkelti į žydėjimą, o motina ir klonas liks vegetacijoje 18/6 cikle. Dėl to augintojai atskiria klonus ir naudoja skirtingas patalpas žydėjimui ir vegetacijai.

Tuo tarpu automatėms nereikia atskirų kambarių, nes jos nepriklauso nuo šviesos ciklo. Galite pasėti sėklas ir prižiūrėti daigus, kol ankstesnė partija jau beveik sunoko – taip daug sutaupysite laiko. Lyginant tiek fotoperiodines, tiek automatines, aišku, kad automatai nenusileidžia jokiame aspekte. Nesvarbu, ar ieškote stiprumo, derliaus ar greičio, automatinės lenkia konkurentus. Taigi viskas priklauso nuo jūsų pasirinkimo, bet jei norite greito derliaus – automatai verčia fotoperiodus net keliskart lenktynėse.

4. Išvados

Ką anksčiau vadinome mažais, prastai derlingais augalais, dabar – pažengę ir patobulėję. Automatinės turėjo blogą reputaciją dėl pirmųjų veislių, kaip Low Ryder, tačiau šiandien galite rasti auto ne prastesnių už fotoperiodines ar net geresnių. Kokybiška automatinė genetika leis išauginti dervingus ir derlingus žiedus iki 27 % THC, auginamus lauke ištisus metus, o nuo sėklos iki derliaus gali prireikti vos 7 savaičių. Tai puikus pasirinkimas gyvenantiems sudėtingesniame klimate ar ieškantiems greito derliaus be kokybės ar kiekio aukos. Jei ieškote kokybiškos auto genetikos, būtinai apžiūrėkite mūsų katalogą – daugiau nei 50 skirtingų veislių, besiskiriančių dydžiu, stiprumu ir terpenu profiliu, tad rasite tai, ko tikrai ieškote.

Jei jau auginote automatines ir fotoperiodines bei norite pasidalyti patirtimi su kitais augintojais – drąsiai palikite komentarą žemiau esančioje skiltyje!