Kanapių persodinimas: išsamus vadovas

• 1. Persodinimo priežastys
• 2. Kada reikėtų persodinti?
• 2. a. Kiek laiko laukti tarp persodinimų?
• 2. b. Į kokio dydžio vazoną persodinti?
• 2. c. Ar galima persodinti žydėjimo metu?
• 3. Kanapių persodinimas žingsnis po žingsnio
• 3. a. 1 žingsnis. iš anksto palaistykite
• 3. b. 2 žingsnis. paruoškite naują vazoną
• 3. c. 3 žingsnis. paruoškite duobutę
• 3. d. 5 žingsnis (nebūtinas). atlaisvinkite šaknis, jei jos susipynusios
• 3. e. 6 žingsnis. Įdėkite augalą į duobutę
• 3. f. 7 žingsnis. kurkite švelnią aplinką atsistatymui
• 4. Persodinimo šokas: kaip jį atpažinti ir išvengti?
• 5. Kuriuo paros metu geriausia persodinti
• 6. Trąšų naudojimas persodinant kanapes
• 7. Patarimai, kaip sumažinti persodinimo stresą
• 8. Perkėlimas iš patalpų į lauką
• 9. Autoflowering persodinimas
• 10. Motininių augalų persodinimas
• 11. Pabaigai

Kanapes galite lengvai užauginti nuo sėklos iki derliaus nė karto jų neper­sodindami, tačiau kartais persodinimas tampa labai pageidautina ar net neišvengiama procedūra. Todėl geriausia jai pasiruošti ir susipažinti su visomis kanapių persodinimo subtilybėmis.

Persodinimo priežastys

Pagrindinė priežastis akivaizdi – suteikti šaknims daugiau vietos ir taip užauginti didesnį, daugiau derliaus duodantį augalą.

Galite paklausti, kodėl iš karto nesirinkti didelės talpos vazono? Daugelis augintojų taip tikrai daro, ypač auginantys autoflowering veisles. Tai visiškai tinkama technika. Tačiau pradėjus daigus auginti mažesniuose vazonėliuose ir vėliau juos persodinus į didesnius yra ir privalumų:

• taupyti vietą pačioje augalo vystymosi pradžioje,
• daiginti daug sėklų, kad atsirinktumėte stipriausius daigus ir kitiems netektų švaistyti resursų,
• nešvaistyti išteklių tol, kol augalai aiškiai parodo savo lytį,
• patogiau ir dažniau laistyti mažesniuose vazonuose.

Dar viena neišvengiama persodinimo situacija – kai planuojate auginti lauke, o sėklas pirmiausia sudygdote patalpoje. Galiausiai (nors taip nutinka retai), persodinimas reikalingas dėl kitos priežasties – įdėjus į naują dirvą, jei sena buvo užteršta trąšomis ar užkrėsta kenkėjais.

Kada reikėtų persodinti?

Iš esmės augalui naudingas persodinimas, kai jo šaknys jau užpildė turimą substratą. Dažniausiai to nematote, bet galima spręsti pagal netiesioginius ženklus. Aiškiausias – kai jauno augalo lapeliai pradeda kyšoti už vazono kraštų. Galite būti tikri, kad šaknys irgi jau stumiasi už ribų ir pradeda jaustis varžomai.

Jei šiuo metu skubiai nepersodinsite, augimas gali sulėtėti ar net visiškai sustoti. Neleiskite, kad taip nutiktų – persodinkite vos pastebėję, kad augalas akivaizdžiai išaugo savo vazoną.

Tačiau kartais teks persodinti ir anksčiau. Kaip žinoti, kada augalas jau pakankamai didelis, kad persodinimas jam nepakenktų? Įsitikinkite, kad daigas yra bent kelių centimetrų (~5 cm) aukščio ir turi dvi tikrų lapų poras. Taip pat daigelis neturėtų būti silpnas ar skursti – persodinimas gali dar labiau jį paveikti.

Kiek laiko laukti tarp persodinimų?

Vieno atsakymo nėra. Geriau nei transplantavimas pagal grafiką – stebėkite, kaip auga jūsų augalai, ir persodinkite, kai tik jie perauga vazoną. Žinoma, tai priklauso nuo vazonų dydžių ir augimo tempų.

Į kokio dydžio vazoną persodinti?

Tinkamo vazonų dydžio pasirinkimas – atskira tema, priklausanti ir nuo to, ar auginama autoflower, ar fotoperiodinės veislės, ar taikomi SOG, ScrOG metodai, ar nė vienas jų, ir žinoma, kokį augalo dydį norite pasiekti iki derliaus. Turėsite atlikti bandymų, kad rastumėte sau geriausią variantą, tačiau kaip orientyrą siūlome kelis pavyzdžius lentelėje:

Autoflowering augalų statistika rodo, kad dažniausiai galutiniam vazonui naudojama 11–12 litrų (3–3,5 galono), po to – 18 ir 15 litrų (4,75 ir 4 galonai). Priklausomybė tarp vazono dydžio ir derliaus nėra linijinė, todėl jei siekiate gero derliaus, 11–18 litrų (3–4,75 gal.) vazono visiškai pakanka – visa kita priklauso nuo jūsų auginimo įgūdžių.

Ar galima persodinti žydėjimo metu?

Taip, jei labai reikia, galite, bet turite tam turėti rimtų priežasčių – daugiau vietos šaknims tikintis didesnio derliaus nėra gera priežastis. Žydėjimo stadijoje šaknys beveik nebeauga, tad papildoma žemė greičiausiai liks neišnaudota.

Tad atminkite: persodinimas skirtas tik vegetacijos stadijai, o paskutinis persodinimas turi būti atliktas bent savaitę ar dvi iki žydėjimo pradžios. Dėl to persodinimas autoflowering augalams (kurių vegetacija trumpa) ypač sudėtingas – bet apie tai daugiau žemiau.

Kanapių persodinimas žingsnis po žingsnio

Tarkime, turite pagrįstą priežastį persodinti ir pasirinkote tinkamą momentą. O kas toliau?

1 žingsnis. Iš anksto palaistykite

Laistymas čia labai svarbus. Niekuomet nepamirškite, kad persodinimas – potencialiai stresuojanti procedūra, ir jūsų užduotis – užtikrinti, kad augalas puikios būklės. Be kita ko, kanapės turi būti visiškai prisotintos drėgmės. Tad palaistykite jas dieną ar dvi prieš persodinimą.

Jei šaknų zonoje žemė drėgna, bet ne permirkusi, viskas išliks vientisa ištraukiant, o per daug šlapia žemė sunkesnė, todėl gali iškristi gabalais ir pažeisti šaknis. Labai sausa žemė taip pat trupa, išbyra, gali nulūžti lauko sluoksnis.

2 žingsnis. Paruoškite naują vazoną

Paimkite didesnį vazoną, pripildykite jį žemės mišinio, atsižvelgdami į seno vazono tūrį, palaistykite truputį – kad substratas būtų drėgnas, bet ne visiškai šlapias, ir palikite viską dienai ar dviem nusistovėti. Jei auginate ekologiškai, patartina tai daryti porą savaičių prieš persodinimą – į žemę įterpti naudingus mikroorganizmus.

3 žingsnis. Paruoškite duobutę

Paprasčiausia duobutę padaryti, įspraudžiant į naują žemę seno vazono formą ir įsitikinant, kad tilps. Seno vazono išorinę sienelę rekomenduojama nuvalyti – taip nepernešite į naują terpę kenksmingų mikroorganizmų.

Paruošus duobę, jos sieneles apipurkškite vandeniu – jei norite, galite naudoti ir įsišaknijimą skatinančių priemonių.

4 žingsnis. Atsargiai išimkite augalą iš seno vazono

Vazoną apverskite aukštyn kojom, švelniai stukstelkite dugną, kad šaknų gumulas slystų į delną. Patogu laikyti stiebą tarp didžiojo ir bevardžio pirštų. Kartais žemė ir/arba šaknys prilimpa prie sienelių – tokiu atveju padeda švelniai pamasažuoti vazonėlį. Jei vazonas kietas, peiliu perbraukite tarp šaknų ir sienelės.

5 žingsnis (nebūtinas). Atlaisvinkite šaknis, jei jos susipynusios

Jei augalas per ilgai augo per mažame vazone, šaknys pradeda suktis palei sieneles, persipina tarpusavyje, susidaro geltona plutelė aplink gumulą. Tokiu atveju galite stengtis jas išpainioti, švelniai patempiant pirštais (geriausia – su lateksinėmis pirštinėmis, kad nesukeltumėte infekcijos).

Jei šaknys labai susipynusios, jas galima ir apkirpti – tai sukels papildomą stresą, todėl vegetacija gali šiek tiek užsitęsti.

6 žingsnis. Įdėkite augalą į duobutę

Darykite tai greitai, kad šaknys kuo mažiau būtų veikiamos šviesos – kanapių šaknys mėgsta tamsą. Įstačius augalą, užberkite gumulą žemės mišiniu, švelniai paspauskite, palaistykite – taip užpildysite tuštumas šaknų zonoje. Nepersistenkite su laistymu – šaknys turi ieškoti drėgmės, tad žemė neturi būti permirkusi.

7 žingsnis. Kurkite švelnią aplinką atsistatymui

Persodinus šaknys gali laikinai prasčiau sugerti vandenį. Todėl galite sumažinti drėgmės išgarinimą per lapus: sumažinkite lempų šviesą arba pakelkite jas aukščiau. Temperatūra lai būna šiek tiek žemesnė nei įprasta, o drėgmė – apie 60 %.

Tai padės augalui neperdžiūti, kol šaknys atgaus normalų vandens įsisavinimą. Kai augimas atsinaujins ar išvis nenutrūks – viskas tvarkoje.

Persodinimo šokas: kaip jį atpažinti ir išvengti?

Jei persodinimas sėkmingas, pastebėsite iškart: augalas augs kaip anksčiau, lapai didės ir platės, vis atsiras naujų.

Persodinimo šokas dažnai pasireiškia stipriu augimo sulėtėjimu; kartais jis toks stiprus, kad augimas visai sustoja – diena iš dienos augalas nepasikeičia. Blogiausiu atveju lapai nuleipsta ar pagelsta, nes išgarina daugiau drėgmės, nei šaknys gali papildyti. Kartais šaknys dėl streso išvis nebepasisavina vandens.

Geriausias būdas išvengti šios problemos – padaryti viską, kad augalas nė nepastebėtų persodinimo. Procedūra turi būti greita, šaknys neturi būti trikdomos (nelaužomos, nekarpomos, nesugniaužomos), o nauja žemė – visiškai tokia pati kaip sena (pagal sudėtį, temperatūrą, drėgmę). Tokiu atveju šaknys ir toliau augs, lyg būtų iškart buvusios dideliame vazone.

Jei persodinimas nebuvo toks sklandus, šokas labiau tikėtinas. Sunku pasakyti, kiek laiko jis trunka – kelias dienas, savaitę ar dvi, viskas priklauso nuo streso apimties ir veislės atsparumo. Jei augalui sukėlėte per daug streso, belieka toliau jį laikyti švelniomis sąlygomis ir tikėtis geriausio.

Kuriuo paros metu geriausia persodinti

Tuomet, kai sąlygos bus švelniausios. Svarbiausias patarimas, kurį verta pakartoti: stenkites, kad persodintas augalas neišgarintų per daug drėgmės. Temperatūra – vėsesnė, drėgmė aukšta, šviesa – mažesnė. Dažniausiai geriausia persodinti vakare, kad augalas turėtų visą naktį prisitaikyti.

Lauke tai dar svarbiau. Norėsite apsaugoti persodintus daigus nuo kaitros ir tiesioginių saulės spindulių – sodinkite vakare ar debesuotą, vėsią dieną. Šalto klimato augintojai priešingai – persodina dieną, kai šilčiausia ir saulėta.

Trąšų naudojimas persodinant kanapes

Persodinant į didesnį vazoną pridedate šviežios, derlingos žemės, todėl verta sumažinti papildomų trąšų dozę ar net visai prastabdyti jų naudojimą kuriam laikui. Sumažinus šviesos kiekį, jūsų kanapėms automatiškai prireiks mažiau maisto.

Įsišaknijimui skatinti naudokite specialius miltelius ar stimuliatorius – jie greičiau leis šaknims augti ir stiprėti. Tas pats galioja ir mikorizėms bei kitiems organiniams priedams, stiprinantiems šaknų zoną.

Kitaip, jei persodinate į seną žemę – tuomet, kaip ir su inertiniais substratais, trąšų reikia patiems dozuoti.

Patarimai, kaip sumažinti persodinimo stresą

Patyrę augintojai turi kelis triukus, kuriuos čia ir išduosime.

• Naudokite sodinukų vazonėlius su laidžiomis arba biologiškai skaidžiomis sienelėmis. Pramonė siūlo įvairių vazonėlių, kurių sienelės pagamintos iš porėtos medžiagos, pro kurią lengvai auga šaknys, arba iš medžiagos, kuri ir laidžioji, ir skaidžioji (pvz., durpių ar kokoso). Natūralu – iš tokio vazonėlio augalo nereikės išimti, tiesiog visą vazonėlį įstatote į didesnį ir šaknys nerizikuoja būti pažeistos.
• Daiginkite uolienų vilnos kubelyje ar durpių tabletėje. Kai tik išlys šaknys, augalą galima sodinti į starterinį ar galutinį vazoną – tai itin saugu.

• Naudokite lengvai pjaustomą sodinuko vazoną. Persodinant nupjaukite šoninę sienelę ir dugną, o tada tiesiog įstatykite į duobutę ir švelniai nuimkite seną vazoną.
• Pjaukite tik starterinio vazono dugną, o sienelių nelieskite. Kadangi šaknys daugiausia auga žemyn, net palikus sieneles (jei starterinis vazonas nėra labai aukštas), nieko blogo neatsitiks. Šis metodas puikiai tinka daug daigų sodinant į lysves lauke.
• Uždėkite seną vazoną (be dugno) ant naujo vazonėlio. Šaknys išaugs pro atvirą dugną ir iškart panaudos naują žemę.

Perkėlimas iš patalpų į lauką

Lauko auginimą pradėti patalpoje – dažniausiai taikoma praktika, nes būtent taip daigai apsaugomi nuo streso jautriausioje vystymosi stadijoje. Daigus laikykite patalpoje pirmas 10–14 dienų po sudygimo ir tik tada perkelkite į nuolatinę vietą lauke – tokiu amžiumi augalas jau bus užgrūdėjęs, prisitaikęs prie temperatūros svyravimų, vėjo ir tiesioginės saulės.

Visgi visada pravartu sodinukus užgrūdinti – kasdien kelioms valandoms perkelkite į praretintą, o vėliau tiesioginę saulę. Pripratę prie lauko sąlygų, jie kur kas lengviau ištvers ir persodinimo, ir aplinkos pokytį.

Autoflowering persodinimas

Daugelį metų autoflower veislės buvo laikytos itin jautriomis ir lengvai traumuojamomis, todėl standartinis patarimas buvo vengti jas persodinti. Tačiau dabar autoflowering genetika žymiai atsparesnė, tad vis daugiau augintojų ignoruoja seną (ir jau tikriausiai pasenusią) rekomendaciją.

Tačiau persodinimas autofloweriams vis dar subtilus – jų vegetacija trumpa, tad laiko langas labai siauras. Turite persodinti taip, kad augalas neprarastų nė vienos augimo dienos – kiekviena streso diena mažina galutinį derlių.

Tad visi išvardinti būdai, kaip sumažinti persodinimo stresą, turėtų būti taikomi ir persodinant autoflowerius. Kalbame tiek apie pasiruošimo, patį persodinimo, tiek apie priežiūros po persodinimo etapus. Įdėkite maksimalias pastangas – ir visos pastangos atsipirks nuėmus derlių.

Motininių augalų persodinimas

Motininių augalų persodinimas visiškai skiriasi nuo tų, kuriuos auginate žiedams. Paprastai persodinimu siekiama užauginti didesnes šaknis ir didesnį antžeminį augalą – motininiams augalams nereikia nei vieno, nei kito.

Motininius specialiai auginame mažus, dažnai jiems skiriamas itin mažas vazonas, bet laikui bėgant jų šaknys taip pat gali peraugti ir susipinti, todėl reikia periodinio atnaujinimo.

Kaip tai padaryti? Paruoškite naują, tokio paties dydžio vazoną. Pripilkite į dugną žemės mišinio. Ištraukite augalą iš seno vazono, aštriu peiliu nukirpkite apie trečdalį šaknų gumulo iš visų pusių, įskaitant dugną. Tuomet atnaujintą šaknų gumulą įstatykite į naują vazoną, užpilkite žemių – jūsų motininis augalas persodintas sėkmingai.

Pabaigai

Persodinimas – potencialiai stresą kelianti procedūra, tačiau kai kuriose situacijose jos nauda akivaizdžiai viršija riziką. Be to, procedūrą galima ištobulinti iki tiek, kad kanapės nė nepajus, kad buvo persodintos. Tikimės, mūsų straipsnis padės jums persodinti kanapes be streso. Sėkmingo auginimo!