Sunkieji metalai kanapių produktuose: pavojai
- 1. Kas yra sunkieji metalai?
- 2. Iš kur atsiranda sunkieji metalai?
- 2. a. Sunkieji metalai kituose kanapių produktuose
- 3. Ar kanapės kaupia sunkiuosius metalus?
- 3. a. Dirvos ph ir katijonų mainų talpa
- 3. b. Sunkiojo metalo formos ir koncentracijos
- 3. c. Sunkiojo metalo įsisavinimas
- 4. Kaip ištirti ar nėra sunkiųjų metalų?
- 5. Sunkiojo metalo vartojimo rizika
- 6. Kaip išvengti sunkiųjų metalų?
- 7. Apibendrinimas
Feminizuotos sėklos per šaknis įsisavina maistines medžiagas iš dirvožemio ir aplinkos, todėl kartais dirvoje gali būti sunkiųjų metalų, kurie yra toksiški. Ne visi metalai yra blogi augalams ir žmonėms – tokie kaip cinkas, manganas ir geležis yra būtinos augalų maistinės medžiagos, tačiau kiti, tokie kaip švinas, kadmis ar gyvsidabris, gali slopinti augimą ir kelti riziką vartotojui.
1. Kas yra sunkieji metalai?
Sunkieji metalai yra didelio tankio, atominės masės arba atominio skaičiaus elementai, kurie, vartojami dideliais kiekiais, yra toksiški žmonėms ir augalams. Šie elementai natūraliai randami dirvožemyje, tačiau gali patekti ir išoriniu būdu. Kaip minėta, kanapėms augti reikia metalų, tačiau ne žalingų. Tai reiškia, kad yra daugybė metalų rūšių, tačiau toksiški yra sunkieji metalai.
Prieš aptariant sunkiojo metalo rūšis ir ar kanapės juos kaupia, verta daugiau sužinoti apie šias medžiagas. Tai metaliniai cheminiai elementai su aukšta atomine mase ir tankiu. Nors kai kurie sunkieji metalai aplinkoje susidaro natūraliai, kai kuriose teritorijose jų lygis gali būti neįprastai aukštas dėl pramonės taršos, pavyzdžiui, kasybos. Dažniausiai sutinkami sunkieji metalai: švinas, gyvsidabris, arsenas ir chromas. Jie pavojingi todėl, kad gali kauptis organizme ir ilgainiui sukelti rimtą žalą. Nepaisant to, kai kurie sunkieji metalai atlieka svarbų vaidmenį natūraliuose procesuose. Kai kurie dalyvauja maistinių medžiagų cikle: pvz., geležis ir varis būtini fermentų veiklai. Be to, kai kurie sunkieji metalai padeda augalams apsiginti nuo patogenų ir vykdo redokso reakcijas.
Būtini metalai kanapėms
Šie metalai būtini kanapėms ir yra toksiški tik labai dideliais kiekiais.
- Cinkas
- Manganas
- Geležis
- Varis
- Niklis

Žalingi metalai kanapėms
Šie metalai yra toksiški augalams ir žmonėms – jų reikėtų vengti, nes net esant mažam kiekiui jie itin pavojingi.
- Švinas
- Kadmis
- Chromas
- Arsenas
- Gyvsidabris
- Arsenas
2. Iš kur atsiranda sunkieji metalai?
Kaip minėta, šie metalai natūraliai randami dirvoje, bet dideles jų koncentracijas sukelia išoriniai šaltiniai. Dažnai įmonės atsikrato chemikalų ir kitų žemės ūkio teršalų, kurie didina šių elementų lygį ir tampa toksiški. Be atliekų, sunkieji metalai gali patekti su cheminėmis trąšomis ar pesticidais, ypač turinčiais daug fosfatų – jie gali užteršti dirvožemį ir vandenį. Taip nutinka todėl, kad produktuose gali būti priemaišų dėl naudojamų žaliavų, o daugelis gamintojų renkasi pigesnes sudedamąsias dalis, kad sumažintų kainą, tačiau toks pasirinkimas vadinasi, kad jų produktuose dažniausiai randama sunkiųjų metalų likučių, kurie teršia kanapes, dirvą ir vandenį.
Sunkieji metalai į aplinką taip pat patenka kasybos darbų metu. Paprastai šitaip aukštos koncentracijos aukso, sidabro, vario ir cinko randama dirvoje bei vandenyje. Šie metalai linkę išplisti upėse, užteršdami jas ir pakenkdami vandens ekosistemai. Sunkieji metalai patenka į aplinką ir atmosferos nusėdimo būdu. Lydymas, energijos gamyba ir transportas išmeta šioms medžiagoms į orą, vėjas jas perneša ir jos nusėda dirvoje. Kai sunkieji metalai patenka į gamtą, jie kaupiasi maisto grandinėje. Nusėdę dirvoje, jie galiausiai atsiduria augaluose. Gyvuliai ir žmonės valgydami augalus taip pat gauna sunkiųjų metalų, kas vėliau gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.
Sunkieji metalai kituose kanapių produktuose
Atminkite, kad užteršta žiedynas (flower) nėra vienintelis būdas gauti sunkiųjų metalų su kanapių produktais. Priklausomai nuo jūsų vartojimo būdo, pats kanapių produktas gali būti švarus, tačiau vartojimo būdas gali jį užteršti. Todėl svarbu ne tik žinoti savo kanapių žiedų kokybę, bet ir rūpintis naudojamų prietaisų, pvz., garintuvų ar kitų vartojimo priemonių kokybe. Visada pirkite bongus, garintuvus ar sukimui skirtą popierių iš patikimų tiekėjų. Pavyzdžiui, kai kurios garintuvo kapsulės turi metalinę šerdį, kuri įkaista ir išgarina produktą, ir tuomet sunkieji metalai gali išsiskirti iš šerdies bei ritės, patekti į dūmus ir galų gale į jūsų plaučius bei organizmą. Visada įsigykite kanapių ir jų produktų tik iš legalių patikimų parduotuvių ar vaistinių, kur viskas tikrinama laboratorijose pagal griežtus standartus.
Jei neturite galimybės įsigyti legalių kanapių produktų ir perkate juos juodojoje rinkoje, patartina auginti savarankiškai, nes taip tiksliai žinosite, ką vartojate – jūs pats atsakote už laistymą, tręšimą ir derliaus nuėmimą. Kanapių auginimas nėra labai sudėtingas, bet reikia kelių ciklų įgūdžiams įgyti. Kai suprasite, ką daryti, gausite pastovų aukščiausios kokybės derlių už kur kas mažesnę kainą. Jei šiuo metu tenka susidurti su prastu produktu, nerizikuokite, nevartokite užterptų žiedų. Svarbu rinktis švarias kanapes, ypač gydomiesiems tikslams.
3. Ar kanapės kaupia sunkiuosius metalus?
Kanapės išskirtinės tuo, kad jos yra akumuliuojantis augalas, vadinasi, sugeria viską iš aplinkos. Komerciniams augintojams ypač svarbu žinoti apie sunkiojo metalo pavojų dirvoje, nes šaknys sugeria metalus ir jie patenka į galutinį produktą. Tačiau žalingų sunkiųjų metalų buvimas dirvoje, vandenyje ar trąšose dar nereiškia, kad kanapė juos būtinai pasisavins. Absorbcija priklauso nuo elemento ir dirvos sąlygų. Tačiau tam tikromis sąlygomis jie gali būti absorbuojami ir kaupti kanapės audiniuose. Taip nutinka todėl, kad sunkieji metalai paprastai yra nejudrūs, todėl turi būti jonine forma, kad augalas juos įsisavintų. Taip pat, dirvos pH veikia absorbavimą – sunkiųjų metalų daugiausiai įsisavinama, kai pH yra žemas. Taigi jūsų augalas ne visada kaups sunkiuosius metalus, bet tinkamomis sąlygomis – taip.
Be dirvos savybių, sunkiojo metalo įsisavinimą lemia ir kitų veiksnių visuma. Augalo amžius bei gyvybingumas daro įtaką polinkiui pasisavinti sunkiuosius metalus iš žemės. Jaunesni, vegetacijos fazėje esantys augalai jautresni nei senesni ar žydėjimo (flowering) fazėje esantys. Augalai, kurie patiria didelį stresą, taip pat pasižymi didesniu sunkiojo metalo kaupimu. Svarbūs ir aplinkos veiksniai – šviesa, temperatūra, drėgmė. Svarbu apie juos žinoti, kad apsaugotumėte tiek save, tiek savo augalus.
Dirvos pH ir katijonų mainų talpa
Dirvos pH ir katijonų mainų talpa lemia ar sunkieji metalai bus pasisavinami kanapių augalo. Kaip minėta, daugumos sunkiojo metalo koncentracija didėja, kai pH mažėja, o išimtis – arsenas ir gyvsidabris, kurie labiau pasisavinami aukštesniu pH. Katijonų mainų talpa apibrėžia substrato gebėjimą laikyti teigiamai įkrautus jonus; daugelis sunkiųjų metalų yra teigiamai įkrauti, tad kai katijonų mainų talpa didėja, substratas geriau sulaiko sunkiuosius metalus, ir jų pasisavinamumas kanapėms sumažėja.

Sunkiojo metalo formos ir koncentracijos
Sunkieji metalai paprastai būna nejudrūs, bet tai priklauso nuo jų formos. Pvz., chromas Cr (III) yra ta forma, kurią kanapės prioritetiškai įsisavina, tačiau ji mažiau judri nei Cr (VI), kuris pavojingiausias žmogui. Net jei dirvoje randama sunkiųjų metalų, jų patekimas į kanapę gali būti labai menkas – priklauso nuo formos, dirvos pH ir metalo koncentracijos. Esant mažoms koncentracijoms, kanapė neįsisavins tokio kiekio, kuris turėtų neigiamą poveikį, tačiau idealiu atveju sunkiųjų metalų neturėtų būti nė gramo jūsų kanapėje.
Sunkiojo metalo įsisavinimas
Jei dirvoje (ir pH), metalas yra tinkamos formos ir didelės koncentracijos, augalai galiausiai įsisavins sunkiuosius metalus. Tyrimai rodo, kad kanapės daugelį sunkiųjų metalų kaupia šaknyse ir lapuose, o mažiau jų patenka į žiedus.
4. Kaip ištirti ar nėra sunkiųjų metalų?
Specializuotos laboratorijos gali atlikti sunkiojo metalo tyrimus – dažniausiai naudojami indukcinės plazmos masių spektrometrija, indukcinės plazmos optinės emisijos spektroskopija ir atominės absorbcijos spektroskopija, kurių pagalba galima nustatyti pėdsakinius sunkiųjų metalų kiekius. Šiais tyrimais nustatomas sunkiųjų metalų lygis žieduose, valgomuosiuose kanapių produktuose, tepamuosiuose ir kitose produkto formose. Didžiausios leistinos koncentracijos vertės:
Didžiausia leistina sunkiųjų metalų koncentracija kanapių produktuose
| Sunkusis metalas | Didžiausia leistina koncentracija | ||
|---|---|---|---|
| Žiedai | Valgomieji | Tepamieji | |
| Gyvsidabris | 0.1 μg/g | 3.0 μg/g | 1.0 μg/g |
| Arsenas | 0.2 μg/g | 1.5 μg/g | 3.0 μg/g |
| Švinas | 0.5 μg/g | 0.5 μg/g | 10.0 μg/g |
| Kadmis | 0.2 μg/g | 0.5 μg/g | 5.0 μg/g |
5. Sunkiojo metalo vartojimo rizika
Priklausomai nuo koncentracijos, sunkieji metalai gali sukelti įvairius poveikius žmogui: nuo galvos skausmo ir pykinimo iki organų nepakankamumo ar vėžio, jei poveikis ilgalaikis. Taip pat, rūkant užterštą kanapę, didėja kvėpavimo takų ligų rizika.

Taip yra todėl, kad sunkieji metalai imituoja kitus būtinus elementus ir gali įsitvirtinti kauluose bei ląstelėse, užimdami ne savo vietas; taip sukeliama ląstelių veiklos sutrikimų ir sunkiojo metalo toksiškumas. Jie gali sukelti ir antioksidacinės pusiausvyros pažeidimą, o tai lemia dar didesnį pavojų. Tarp sunkiojo metalo atvejų, dažniausiai ligoninėse pasitaiko šie:
- Gyvsidabris gali pažeisti nervų sistemą;
- Švinas – sukelti skrandžio bėdų, sąnarių ir raumenų skausmų, svaigimą;
- Arsenas – vėžinis ir itin toksiškas;
- Kadmis – gali sukelti vėžį.
6. Kaip išvengti sunkiųjų metalų?
Dabar, kai žinote viską apie sunkiuosius metalus ir kanapes, pateikiame keletą patarimų, kaip jų išvengti savo žieduose ar kituose produktuose.
Ištirkite savo substratą
Periodiškai tikrinkite dirvą ar substratą ar nėra sunkiųjų metalų viso auginimo ciklo metu.
Naudokite aukštos kokybės trąšas
Rinkitės tik itin grynų ingredientų trąšas.
Vandens švarumas labai svarbus
Naudokite filtruotą vandenį, kad išvengtumėte sunkiųjų metalų patekimo su vandentiekyje esančiais metalais.

Atsargiai nuimkite derlių
Būkite atsargūs apipjaustydami ir džiovindami, nes nerūdijančio plieno žirklėse ar derliaus nuėmimo mašinosse gali būti švino, nikelio ir chromo, kurie gali patekti į galutinį produktą.
Dėmesio vartojimo būdams
Naujausi tyrimai rado sunkiųjų metalų pėdsakų sukimui skirtuose popieriuose, todėl naudokite kokybišką popierių ir venkite metalinių pypkių bei bongų.
Venkite purškimo žydėjimo metu
Žydėjimo metu nenaudokite lapų purškimo, nebent esate 100% tikri, kad produkte nėra sunkiųjų metalų.
7. Apibendrinimas
Sunkieji metalai gali būti itin toksiški vartojant ilgą laiką ir dideliais kiekiais, todėl būtina periodiškai ištirti substratą ir, jei įmanoma, rinktis aukštos kokybės trąšas. Nedidelės koncentracijos nekels pavojaus, bet jei esate dažnas vartotojas – būtinai jų venkite.
Jei turite daugiau patarimų, kaip išvengti sunkiųjų metalų kanapių augaluose, pasidalinkite jais komentarų skiltyje žemiau!
Komentarai