Kanapių mityba: Kas yra makroelementai

• 1. Maistinės medžiagos kanapėse
• 2. Kas yra makroelementai?
• 3. Pagrindiniai makroelementai
• 3. a. Azotas (n)
• 3. b. Fosforas (p)
• 3. c. Kalis (k)
• 4. Antriniai makroelementai
• 4. a. Kalcis (ca)
• 4. b. Magnis (mg)
• 4. c. Siera (s)
• 5. Rekomenduojami makroelementų kiekiai
• 6. Pertręšimas ir trąšų trūkumas
• 7. Ph lygis ir maistinių medžiagų įsisavinimas kanapėse
• 8. Maistinių medžiagų mobilumas
• 9. Apibendrinimas

Kaip ir visiems augalams, kanapėms reikia maistinių medžiagų, kad jos išgyventų. Šių mineralų reikia skirtingais kiekiais: tie, kurių reikia daugiau, vadinami makroelementais, o kurių mažiau – mikroelementais. Nepaisant kiekio, abu tipai yra būtini jūsų augalo augimui. Tradiciškai buvo manoma, kad augalai šaknis tiesiog įleidžia į dirvą ir per paprastą difuzijos procesą pasiima reikalingas maistines medžiagas. Tačiau kaip tiksliai šios medžiagos patenka į šaknų zoną? Dideli žingsniai dirvožemio mokslo, ypač biologijos, srityje atskleidė daug sudėtingesnius gyvus procesus, kurie lemia augalų maisto medžiagų pasisavinimą ir įsisavinimą. Pasirodo, kad, kai mes auginame augalus, jie taip pat „augina“ mikroorganizmus dirvoje, kurie jiems padeda gauti gyvybiškai svarbias medžiagas, kurių reikia išgyventi, klestėti ir daugintis.

Kaip tikriausiai jau žinote, kanapių sėklos išauga į augalus, kurie vykdo fotosintezę ir taip gamina cukrus bei gauna energijos. Šio proceso metu augalai pasitelkia saulės šviesą ir paverčia anglies dujas dirvos cukrumis. Žinoma, didelė dalis šios energijos skiriama augalo ląstelių veiklai palaikyti. Tačiau net iki 40 % šių cukrų ir kitų molekulių augalai išskiria į dirvą, kad pritrauktų tam tikras mikroorganizmų rūšis, pavyzdžiui, grybelius bei bakterijas. Už šią energiją šie mikrobai padeda kanapėms pasisavinti reikalingas maistines medžiagas; kai kurios grybų formos tiesiogiai tiekia fosforą į augalo šaknis, o kai kurios bakterijos rūšys fiksuoja azotą iš oro ir padaro jį prieinamu augalų ląstelėms (tai vyksta net dervinėse liaukose).

Paskutiniai tyrimai rodo, kad augalų šaknys per rizofagijos ciklą gali „suvalgyti“ visą bakterinę ląstelę, suskaidyti ją ir pasisavinti jose esantį azotą. Taigi dirvoje vyksta kur kas daugiau procesų nei tik sintetinių maistinių medžiagų naudojimas, kurios tiesiogiai patenka į šaknis. Dabar, kai žinote daugiau apie tai, kaip kanapės gauna maistines medžiagas, sužinokite svarbią trijų pagrindinių makroelementų – azoto, fosforo ir kalio – reikšmę augalų sveikatai ir funkcijoms.

1. Maistinės medžiagos kanapėse

Kanapės yra gyvi organizmai, ir kaip mums visiems, joms reikia maisto, kad augtų. Maistas (t. y. maistinės medžiagos) patenka tada, kai jas laistote, per terpę, kurioje jos auga. Tai reiškia, kad jūs visiškai kontroliuojate, kada ir ką jos įsisavina – tai pagrindinė deficitų priežastis. Teisingas maistinių medžiagų kiekis kiekviename augalo gyvavimo etape padės išvengti ne tik trūkumo, bet ir kitų susijusių problemų. Jei viskas daroma tinkamai, šaknys pasisavins ir transportuos medžiagas iki pat viršaus, kur formuojasi naujos dalys. Norint, kad visa tai vyktų sklandžiai, būtina palaikyti tinkamą pH lygį.

2. Kas yra makroelementai?

Kanapių auginime makroelementai – tai trys pagrindinės maisto medžiagos, kurių augalas reikalauja gerokai didesniais kiekiais nei kitų. Likusios vadinamos mikroelementais – bet apie jas vėliau. Kalbant apie makroelementus, nuolat minimos NPK raidės. Ką gi jos reiškia?

NPK žymi elementus, kurių kanapės naudoja daugiausiai: tai azotas (N), kuris lemia augimą vegetacijos stadijoje, fosforas (P), kuris padeda vykdyti fotosintezę ir „išaugina“ žiedus žydėjimo metu, ir kalis (K), būtinas terpenų gamybai.

Makroelementai būtini jūsų augalo sveikatai. Jie labiausiai reikalingi per visą augalo gyvavimo ciklą ir skirstomi į pagrindinius bei antrinius. Jei jų trūks, augalas pilnai neišsivystys ir gali žūti vos pasirodžius pirmajam tikram lapeliui. Todėl būtina užtikrinti tinkamą kiekį ir koreguoti jį pagal skirtingus etapus. Kiekvienai veislei NPK santykį reikia reguliuoti individualiai, tačiau bendras principas: vegetacijos laikotarpiu – 2-1-3, žydėjimo metu – 1-2-3.

3. Pagrindiniai makroelementai

NPK raidės reiškia Azotą (N), Fosforą (P) ir Kalį (K) – tai pagrindinės maistinės medžiagos, reikalingos elementarioms augalo augimo funkcijoms vykdyti. Jos būtinos jūsų kanapių sveikatai ir kiekviename tręšime visada turi būti tirpale.

Azotas (N)

Azotas laikomas svarbiausiu iš visų makroelementų. 

Šios maistinės medžiagos reikia šviesos pasisavinimui, ji suteikia žalią spalvą ir leidžia augalui gaminti cukrus, kurie būtini augimui.

Fosforas (P)

Fosforas – dar vienas itin svarbus elementas, nes yra pirminis makroelementas ir būtinas augalo vystymuisi.

Šis mineralas reikalingas kvėpavimui, energijos kaupimui ir leidžia augalui sukurti bei replikuoti DNR naujose augalo ląstelėse.

Kalis (K)

Kalis yra itin svarbus mineralas fotosintezėje, nes leidžia augalui „kvėpuoti“.

Atidarydamas ir uždarydamas mažas poras lapuose, jis reguliuoja deguonies išleidimą ir CO2 įtrauką – tai labai svarbus fotosintezės procesas.

4. Antriniai makroelementai

Antriniai makroelementai yra Kalcis (Ca), Magnis (Mg) ir Siera (S). Juos taip pat gausiai naudoja kanapės, tačiau skirtingai nuo pagrindinių makroelementų, antriniai tarnauja augalo struktūrai. Šių maisto medžiagų galima rasti vandentiekio vandenyje – jis per vamzdžius prisisotina mineralų. Tačiau turėkite omenyje – jie ne visada būna visur, nes kiekviena šalis skirtingai valo vandenį, tad kartais juos teks papildyti patiems.

Atminkite, kad filtravus vandenį bus pašalinti visi mineralai, todėl privalėsite jų įmaišyti į tirpalą.

Kalcis (Ca)

Kalcis itin svarbus kanapės struktūrai. Šis mineralas būtinas ląstelių sienelių ir membranų formavimuisi. Taip pat kalcis leidžia ląstelėms tarpusavyje komunikuoti, kad augalas galėtų reaguoti į aplinką.

Magnis (Mg)

Magnis yra svarbiausias antrinis makroelementas. Jis „užkuria“ chlorofilo molekulę – be jo augalas negalėtų pasisavinti šviesos energijos.

Siera (S)

Siera atsakinga už baltymų, molekulių bei hormonų, fermentų ir ląstelių membranų struktūros susidarymą.

5. Rekomenduojami makroelementų kiekiai

Nors konkretus makroelementų kiekis gali skirtis priklausomai nuo veislės, pateikiame bendrą rekomendaciją naujiems augintojams. Atminkite – kiekius reikia koreguoti pagal augalo siunčiamus signalus ir jo vystymosi stadiją.

Atkreipkite dėmesį, kad skaičiai nurodo ppm vertę per visą kanapės gyvavimo ciklą ir turėtų būti koreguojami pagal augalo rodomus ženklus.

6. Pertręšimas ir trąšų trūkumas

Kaip jau minėta, lentelė tik bendras orientyras – konkrečiai veislei ji gali skirtis. Vienintelis būdas matuoti daleles milijone (ppm) yra matuoti ištirpusių medžiagų kiekį su TDS matuokliu. Kitas variantas – naudoti EC (elektrinio laidumo) matuoklį. Matavę elektros laidumą, taip pat galite netiesiogiai pamatuoti TDS arba bendrą trąšų kiekį tirpale.

Tai reiškia, kad neturėdami TDS matuoklio, negalėsite tiksliai žinoti, kiek maistinių medžiagų yra jūsų tirpale, ir tai gali sukelti pertręšimą ar trūkumą – abu atvejai sukels skirtingus trūkumo požymius.

Todėl geriausias būdas – jei neturite kaip išmatuoti kiekių – pradėti tręšti mažais kiekiais, stebėti, kaip reaguoja augalas (ar jis dar nori daugiau, ar jau ne), ir tada koreguoti pagal jo siunčiamus signalus. Kodėl rizikuoti pertręšti ar palikti augalą be trąšų? Jeigu esate naujokas kanapių auginime, visi pradžiai reikalingi įrenginiai gali pasirodyti didelė investicija. Tarp palapinių, lempų, ventiliatorių, filtrų, terpės, siurblių, laikmačių ir t.t., sąrašas atrodo nesibaigiantis, ar ne? Bet jei norite užauginti svajonių žiedus, dvi pigesnės, bet būtinos priemonės – pH matuoklis ir TDS arba EC matuoklis.

Be šių dviejų matuoklių jūs iš esmės auginsite „aklai“! Be tinkamų maistinių medžiagų kiekių ir tinkamo pH (apie jį kalbėsime kitoje dalyje) viskas bus spėlionių žaidimas. Imkite situaciją į savo rankas – tikrai reikės šių prietaisų.

7. pH lygis ir maistinių medžiagų įsisavinimas kanapėse

Pradedantysis augintojas dažnai pamiršta pH svarbą kanapių auginime arba ją klaidingai supranta. Tačiau ignoruosite tai savo ir savo brangiausių augalų rizika! pH (vandenilio potencialas) matuoja, kiek rūgštinė ar šarminė yra medžiaga. Jis lemia, kokią dalį maistinių medžiagų šaknys gali įsisavinti ir kaip jos tai daro. Paprastai kanapėms patinka šiek tiek rūgštesnė terpė, bet skirtingi auginimo būdai turi savų niuansų: be dirvožemio (hidroponika, aeroponika, kokosai ir pan.) pageidautina pH ribose nuo 5,8 iki 6,8. Augant žemėje, 5,5 – 6,5 ribos.

Nors pH svarbu išlaikyti tinkamą, taip pat verta leisti jam „plaukti“ šiame intervale. Tai leidžia augalui pasisavinti visą spektrą reikalingų makro ir mikroelementų. Atminkite – tirpalo pH nekeičia trąšų kiekio, tik augalui leidžia (arba neleidžia) jas įsisavinti. Trąšų gamintojai natūraliai stabilizuoja pH savo produktuose, bet problema slypi pačiame vandenyje. Kraštų, miestų, net kaimynijų vandentiekio pH lygis labai skiriasi. Laimei, sodo prekių parduotuvėse gausu priemonių pH reguliuoti aukštyn arba žemyn.

Labai svarbu VISADA patikrinti vandens pH (bei TDS arba EC), prieš laistant augalus. Geras įprotis – prieš dedant trąšas patikrinti vandens pH, ir vėl – jau sumaišius tirpalą. Jei pH blogas, augalai sunkiai įsisavins maistines medžiagas, o problemų gali pasitaikyti vėliau.

8. Maistinių medžiagų mobilumas

Išmanymas apie maisto medžiagų judrumą ir nejautrumą yra raktas diagnozuojant trūkumus, su kuriais galite susidurti augindami. Visos svarbios medžiagos skirtingai juda augale, kai šios įsisavinamos. Kartą patekusios į ląsteles, jos nukreipiamos ten, kur labiausiai reikia (naujose augimo vietose). Bet ten jos gali būti perskirstomos lengvai arba sunkiau. Ši savybė vadinama maistinės medžiagos mobilumu.

Mažai judrios (imobilios) medžiagos „užsifiksuoja“ naujose augimo vietose, tad trūkumo požymiai pasireiškia naujame prieaugyje. O lengviau judančios (mobilios) pasiskirsto po augalą, todėl jų trūkumas pirmiau pasirodo ant senesnių lapų. Mobilios medžiagos apima:

• Azotas
• ChloridasMagnis 
• Kalis
• Molibdenas
• Fosforas

Imobilios medžiagos apima:

• Boras
• Varis
• Manganas
• Nikelis
• Cinkas
• Geležis
• Kalcis

9. Apibendrinimas

Makroelementai – tai gausiausi ir reikalingiausi mineralai visame kanapės gyvavimo cikle. Šios medžiagos augalams yra kaip maistas mums – jos būtinos energijai gauti ir tinkamai vystytis. Kaip ir mes, kai kurios kanapės „valgo“ daugiau, todėl užauga didesnės ir vystosi sparčiau. Jei esate pradedantysis, pradėkite nuo atsparios veislės, kuri lengvai pasisavina daugiau maistinių medžiagų – tokiu atveju rekomenduojame mūsų naująją Gorilla Cookie Auto. 

Ši veislė puikiai toleruoja didesnį trąšų kiekį nuo trečios savaitės, tad naujokams ją sudėtinga pertręšti. Būtinai pradėkite tręšti nuo mažų kiekių, stebėkite reakciją ir tuomet koreguokite.