Organinės kanapės maistinės medžiagos: kompostavimas

• 1. Kas yra kompostavimas?
• 2. Kodėl kompostuoti?
• 3. Kompostavimo privalumai
• 3. a. Nauda aplinkai
• 3. b. Perdirba atliekas
• 3. c. Pagerina dirvą
• 3. d. Praturtina dirvą naudingais mikroorganizmais
• 4. Pagrindai
• 4. a. Komposto dėžė
• 4. b. Organinė medžiaga
• 4. c. Rūpinimasis
• 4. d. Kantrybė
• 4. e. Komposto krūvos priežiūra
• 4. f. Dažniausios komposto problemos
• 5. Ką galima kompostuoti?
• 5. a. Ko nereikia kompostuoti?
• 6. Kaip naudoti kompostą?
• 7. Kanapių paviršinis tręšimas naminiu kompostu
• 8. Apibendrinimas

Kompostavimas yra ekologiškas būdas praturtinti dirvą maistinėmis medžiagomis, kuris ne tik leidžia užauginti geresnio skonio žiedus, bet ir padeda sumažinti atliekų kiekį – tai naudinga visiems. Daugelis šiuolaikinių augintojų įpratę prie to paties: jie pasėja feminizuotas sėklas žemėje ir toliau laisto augalus buteliuose išpilstytomis trąšomis pagal griežtą grafiką. Nors toks metodas yra labai efektyvus ir užtikrina pastovius rezultatus, jis sutelkia dėmesį tik į augalo sveikatą ir dažnai pamiršta dirvos būklę. Tiems, kurie augina kanapes viduje ir kiekvieną ciklą pakeičia substratą, tai nėra didelė problema.

Tačiau, pasinaudojus gyvosios dirvos galia, augintojams nereikia išmesti senos žemės ir nuolat pirkti naujos kiekvieną kartą norint užsiauginti kanapių. Be to, rūpinimasis dirvos sveikata ypač svarbus lauke – pakeltose lysvėse ar tiesiog grunte. Sutelkus dėmesį į tai, kuo maitinate dirvą ir jos mikrobus, nebereikia tiksliai skaičiuoti konkrečių maistinių medžiagų kiekio – šį darbą už jus atlieka dirvos mikroorganizmai. Norint užauginti gyvybingą, mikroorganizmais ir maistinėmis medžiagomis praturtintą žemę, karalius yra kompostas! Šis „juodasis auksas“ savyje turi daug būtinų komponentų, kurie net prastą dirvą paverčia derlinga ir vaisinga.

1. Kas yra kompostavimas?

Kompostavimas – tai procesas, kurio metu maisto atliekos paverčiamos maistingų medžiagų turtinga žeme, nes mikroorganizmai jas suardo ir padaro maistą lengviau pasisavinamą augalams. Kompostavimo procesas priklauso nuo bakterijų, drėgmės ir deguonies – turėdami šiuos elementus bei tinkamą organinę medžiagą sudarote puikią aplinką bakterijoms skaidyti organiką, kurios sukelia šilumą.

Išsiskirianti šiluma padeda mikroorganizmams¹ „aktyvuotis“ ir pradėti skaidyti organines medžiagas, o deguonis ir drėgmė pagreitina šį procesą. Tokio maisto atliekų perdirbimo metodo nauda neapsiriboja kanapėmis – šį metodą jau daug metų naudoja įvairūs augintojai, norintys sumažinti atliekas ir pasinaudoti gausesne dirva arba sutaupyti. Pasinėrę į kompostavimą atrasite labai įdomų ir sudėtingą mokslinį lauką. Yra daug skirtingų būdų kompostuoti maisto likučius ir sodo atliekas – karštas kompostavimas stipriai pagreitina procesą, bet reikalauja daugiau dėmesio ir tam tikrų ingredientų kiekio.

Šaltas kompostavimas veikia lėčiau, tačiau yra paprastesnis – nereikia nuolat stebėti. Paprastai tariant, viską, ką dedate į kompostą, galite traktuoti kaip mikroorganizmų maistą. Komposto krūvoje gyvenantys organizmai tiesiog suvalgo šiuos ingredientus. Laikui bėgant jie suskaido dideles bananų žievelių, morkų galų ar medžio drožlių molekules į mažytes daleles, kurios atrodo kaip juodas humusas. Tokią subrendusią komposto masę galite berti tiesiai ant lysvių arba pasigaminti ektraktų, kuriuos naudosite kaip dirvos arba lapų purškalus. Jame gausu augalų maistinių medžiagų ir naudingų mikroorganizmų, kurie gali padėti kovoje su įvairiomis ligomis.

2. Kodėl kompostuoti?

Kompostavimas – pigus ir paprastas būdas pasigaminti žemės – tinkamai atlikus kompostavimą turėsite gyvą ekosistemą, kurioje yra visų makro ir mikroelementų (ir dar daugiau), negu įsigytumėte organinių trąšų parduotuvėje. Kompostas ne tik pagerina dirvos struktūrą, bet ir veikia kaip lėtai išsiskirianti maistinė medžiaga, kuri, kitaip nei sintetinės trąšos, neperdega jūsų augalų. Tokiu būdu ne tik pamaitinate savo augalus kokybiškais mineralais, bet ir prisidedate prie atliekų mažinimo.

3. Kompostavimo privalumai 

Nauda aplinkai

Nes naudojate natūralią alternatyvą sintetinėms trąšoms, taip mažinate cheminių medžiagų kiekį dirvoje ir, nors atrodo mažai, iš tikrųjų tai svarbus pokytis.

Kompostavimas padeda žemei sulaikyti anglies dioksidą, taip mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, atgaivina nualintą dirvą ir apsaugo nuo erozijos.

Perdirba atliekas

Kompostavimas leidžia sumažinti net iki 30% jūsų susidariusių atliekų. Tai labai svarbu, nes virtuvės likučiams patekus į sąvartyną jie tinkamai nesuskaidomi ir ima išskirti metaną, kuris yra kenksmingas.

Pagerina dirvą

Kompostavimas pagerina ne tik augalų sveikatą, bet ir gali paversti net labiausiai maistinių medžiagų stokojančią žemę derlinga. Kompostas turi ne tik daug maistinių medžiagų, bet ir padeda žemei jas sulaikyti. Kaip ir molio dalelės, kompostas turi neigiamą elektros krūvį, todėl gali išlaikyti teigiamai įkrautus jonus, pvz., amonį, kalcį ir magneziją. Kompostas taip pat pagerina aeraciją, drenažą bei bendrą struktūrą. 

Praturtina dirvą naudingais mikroorganizmais

Mikroorganizmai padeda aeruoti žemę, suskaido maistines medžiagas taip padarydami jas lengviau prieinamas augalams ir apsaugo nuo ligų.

4. Pagrindai

Pradėti nuo nulio nereikia daug – pagrindinės priemonės yra kompostavimo dėžė ir likučiai, kuriuos kompostuosite. Svarbiausia, ko negalite nusipirkti – tai kantrybė ir rūpestis mikroorganizmais.

Komposto dėžė

Kompostavimui tikrai daug nereikia – svarbu nuspręsti, kur tai darysite. Kompostuoti galima viduje plastiko ar medinėje dėžėje arba plytų kubelyje, o lauke – ant plastikinės plėvelės ar tiesiai ant žemės. 

Kompostavimo vietą lengva pasidaryti patiems ir ji nebūtinai turi būti įmantri – svarbiausia, kad primintų dėžę ir būtų galima uždengti ir išlaikyti drėgmę.

Organinė medžiaga

Kompostas susideda iš skaidomos organinės medžiagos¹, todėl reikia pasirinkti, kokius vaisius bei daržoves ir kitus likučius dėsite. Iš esmės organinė medžiaga yra dvejopa: žalia (green) ir ruda (brown).

Pusiausvyra tarp jų abiejų yra būtina, kad mikroorganizmai veiktų, o vaisių rūšis nėra svarbiausia. Augindami kanapes turite parūpinti likučių su azotu, fosforu ir kaliu – tai yra makroelementai, kurie gali būti:

• Azotas: salotos, špinatai, gražgarstės;

• Fosforas: kiaušinių lukštai, mėšlas;

• Kalis: bananai, agurkai, kopūstai.

Turėkite omenyje, kad organinė medžiaga pritraukia muses ir tarakonus, kurie gali padėti kiaušinius komposte, tad saugumo sumetimais naudokite dangtį arba uodų tinklelį viršuje.

Rūpinimasis

Dėžės viduje gyvena mikroorganizmai, todėl svarbu užtikrinti, kad jie liktų gyvi.

Kiekvieną 1–2 savaites patikrinkite, ar kompostas pakankamai drėgnas – per daug vandens gali sunaikinti mikroorganizmus, bet neužmirškite jį pagal poreikį truputį palieti.

Komposto dėžei nereikia daug saulės – laikykite pavėsyje ir pasirūpinkite tinkamu drenažu, nes skaidymas išskiria skysčių, kurie gali paskandinti mikroorganizmus.

Norėdami dar labiau pagreitinti procesą, galite vermikompostuoti – šis metodas naudoja sliekus, kurie suvalgo atliekas ir palieka humusą (sliekų mėšlą).

Kantrybė

Iš visų aspektų ši dalis sunkiausia. Kompostavimas užtrunka – žemė paruošta ne per naktį, skaidymas trunka bent 1 mėnesį, tad būkite kantrūs – kuo ilgiau dirba mikroorganizmai, tuo koncentruotesnis bus jūsų kompostas.

Komposto krūvos priežiūra

Laimei, komposto krūvoms nereikia daug priežiūros. Mikroorganizmai atlieka visą juodą darbą, suskaidydami visas organines medžiagas, tačiau atminkite – žarstekliu arba kastuvu permaišius krūvą procesas pagreitėja. Tą galima daryti kas 10 dienų. 

Kiek laiko prireiks kompostui subręsti, priklauso nuo daug veiksnių. Kai kurie specialistai sako, kad užtenka 30 dienų, o kiti – kad prireiks 6 mėnesių ar net ilgiau. Šiltoje ir drėgnoje aplinkoje procesas pagreitėja, tačiau geriausia – permaišyti kompostą kas 10 dienų ir stebėti eigą. 

Dažniausios komposto problemos

Yra keletas įprastų komposto bėdų, tačiau daugumą jų nesunku išspręsti.

Pernelyg šlapias kompostas 

Jei komposto krūva per daug šlapia, mikroorganizmams trūksta deguonies ir jie gali žūti. Tokiu atveju bus jaučiamas nemalonus kvapas. Problemą spręskite žarstekliu supurendami žemę ir įdėdami daugiau sausų medžiagų – šiaudų ar lapų.

Krūva kvepia amoniaku

Tai ženklas, kad komposte per daug azoto. Įdėję sausų, daug anglies turinčių medžiagų, sumažinsite azoto kiekį ir išgelbėsite kompostą. 

Krūva neįkaista

Grečiausiai kompostas per sausas. Sudėtinga išlaikyti balansą, bet auksinė taisyklė – kompostas visada turi būti drėgnas liečiant, bet ne permirkęs. 

Kompostas per stambus ir nesusiskaido

Ši bėda dažnai nerūpi, tačiau kai kurie augintojai nori smulkesnio komposto. Tam tikros atliekos, pvz., kukurūzų burbuolės ar kiaušinių lukštai, suyra labai lėtai. Jei jums tai trukdo, persijokite kompostą per stambaus tinklelio sietą ir naudokite tik smulkesnę dalį. 

4. Ką galima kompostuoti?

Ką dėti į kompostą priklauso nuo turimų likučių ir tikslų, bet visi kompostuojami ingredientai yra arba anglies (ruda), arba azoto pagrindu (žalia), tad būtina išlaikyti 50/50 pusiausvyrą.

Žalioji masė² praturtina kompostą azotu ir yra baltymų šaltinis, o rudoji – yra anglies turtinga, padeda mikroorganizmams skaidyti atliekas bei užtikrina aeraciją dėžėje.

Štai bendras žaliųjų ir rudųjų atliekų, kurias galite dėti į kompostą, sąrašas:

Tai tik rekomendacijos – naudokite tai, ką turite, svarbiausia – laikytis 50/50 santykio. Mikroorganizmams reikia anglies energijai ir azoto skaidymui bei dauginimuisi, todėl visada turėkite rudąją masę savo komposte.

Ko NEREIKIA kompostuoti?

• NEREKOMENDUOJAMA kompostuoti mėsos, žuvies ar kaulų – tam yra kitos technikos (pvz., bokashi), bet šiame kompostavimo procese jie pritrauks kenkėjų.
• Venkite kompostuoti ligotų augalų – tokios ligos, kaip tabako mozaikos virusas, gali išlikti dirvoje ir užkrėsti kitus augalus.
• Niekada nenaudokite katės ar šuns išmatų.
• Citrusiniai gali būti kenksmingi mikroorganizmams, tad venkite dėlioti citrinų, mandarinų ar apelsinų.

5. Kaip naudoti kompostą?

Kompostą galima maišyti su žeme, o kiekio poreikis priklauso nuo to, kiek laiko jis kompostuotas – galite naudoti jau po 30 dienų, bet kuo ilgiau leisti jam subrandėti, tuo daugiau maistinių medžiagų, todėl užteks mažesnio kiekio vienam augalui.

Nereikia baimintis kompostu „sudeginti“ augalų, todėl kiekį derinkite su tuo, kiek nuo sėklos iki derliaus trunka jūsų kanapėms – rekomenduojama maišyti 50% komposto su 50% žemės ir pagal poreikį didinti kiekį. Kompostas veikia kaip lėtai išsiskirianti trąša, tad galima papildyti viso augimo ciklo metu.

Ilgai laikytą ir stiprų kompostą galite maišyti 1 dalis komposto su 4 dalimis žemės, pvz., jei naudosite 1 kg dirvos, tai 800 g dirvos reikėtų sumaišyti su 200 g komposto.

6. Kanapių paviršinis tręšimas naminiu kompostu

Kompostą kanapėms galite panaudoti įvairiai, tačiau mūsų mėgstamiausias būdas – paviršinis tręšimas (topdressing). Kas tai? Labai paprasta – tiesiog užberkite komposto sluoksnį aplink augalo pagrindą. Kompostas yra lėtai išsiskirianti trąša, o šiuo metodu ją atlaisvinsite dar lėčiau. Po paviršinio tręšimo tereikia laistyti kaip įprastai – laistymas padės kompostui natūraliai susiskaidyti ir paskatins maistinių medžiagų patekimą į augimo terpę, o išlaisvinti mineralai viso ciklo metu stiprins jūsų augalą. Atminkite, kad topdressingas trūkumų neištaisys. 

7. Apibendrinimas

Kompostavimas – pigus ir veiksmingas būdas pamaitinti savo augalus – galite pritaikyti pagal savo poreikius, o geriausia dalis – viską įmanoma padaryti iš kasdieninių buities likučių. Jei turite daugiau patirties apie kompostavimą, palikite komentarą žemiau!

Išoriniai šaltiniai:

1. Compost and Compost Tea Microbiology: The “-Omics” Era - St. Martin, Chaney & Rouse-Miller, Judy & Thomas, Gem & Vilpigue, Piterson. (2020).

2. Composting parameters and compost quality: a literature review - Azim, K & Soudi, Brahim & Boukhari, S & Périssol, Claude & Roussos, S & Thami-Alami, Imane. (2020).

Šis įrašas paskutinį kartą atnaujintas 2022 m. balandžio 7 d.