Geriausia žemė kanapėms – kokia žemė tinkama kanapių auginimui?

• 1. Organinės žemės nauda
• 1. a. Organiniai žemės priedai
• 2. Kiti priedai, gerinantys žemės kokybę
• 2. a. Kokoso pluoštas
• 2. b. Bioanglis
• 2. c. Perlitas
• 2. d. Vermikulitas
• 3. Gero dirvožemio požymiai
• 4. Blogo dirvožemio požymiai
• 5. Kaip pasigaminti žemės patiems
• 5. a. Geriausios žemės trąšos
• 5. b. Pigus diy mišinys
• 5. c. Geriausia žemė pradedantiems
• 5. d. Ph per didelis arba per mažas
• 5. e. Geriausia žemė kanapėms
• 6. Išvados

Auginant autožydinčias kanapių augalus labai svarbu juos aprūpinti maistinėmis medžiagomis tiek granuliuotų, tiek skystų trąšų pavidalu. Geriausia žemė autožydinčioms kanapėms priklauso nuo aplinkos, trąšų ir galimybės kontroliuoti pH, tad jei tai jūsų pirmasis auginimo ciklas – į tai atkreipkite dėmesį. Žinodami, kuris variantas geriausias jūsų atveju, galėsite pradėti gausų derlių užtikrinantį procesą. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie dirvožemį, norint sėkmingai auginti kanapes. Dauguma augintojų į žemę žiūri per chemijos prizmę. Ką tai reiškia? Dažnai žmonės galvoja, kad dirvožemis – tai tik trijų medžiagų mišinys: smėlio, dulkių ir molio. Šios trys dalys nulemia tam tikros terpės struktūrą. Be struktūros, šiuolaikiniai augintojai labai rūpinasi įsodinamomis cheminėmis joninėmis maistinėmis medžiagomis. Šie junginiai, įskaitant makroelementus – azotą, fosforą ir kalį – leidžia kanapėms tinkamai vystytis fiziologiniu lygmeniu. 

Teisingas kiekis reikiamu metu duos puikų rezultatą – trichomais ir derva padengtas kanapių žiedas. Tačiau dirvožemyje yra kur kas daugiau nei smėlio, dulkių ir molio dalelės. Organinė medžiaga sudaro svarbią bet kokio sveiko dirvožemio dalį ir skatina energingą bei produktyvų kanapių augimą. Organinė žemės medžiaga – tai dirvožemio organinis komponentas, apimantis augalų ir gyvūnų likučius skirtingose irimo stadijose. Iš esmės, tai yra mulčias, kompostas, negyvi augalai ar mėšlas, kurį dedate į savo dirvą. Visos šios sudedamosios dalys turi vertingų maisto medžiagų, kurios ilgainiui suskyla į augalams prieinamas formas. Butelinės joninės trąšos maitina augalus trumpalaikėje perspektyvoje, tuo tarpu organinė dirvos medžiaga padeda auginti sveiką žemę ir kaupia ilgalaikį maisto medžiagų banką, kuris naudingas keliems auginimo sezonams.

Organinėje žemės medžiagoje taip pat yra dar vienas itin svarbus komponentas – mikroorganizmai. Šis terminas apima įvairias bakterijų, grybų, pirmuonių ir kitų gyvybės formų rūšis. Nors jų ir nematyti plika akimi, jos atlieka esminį vaidmenį. Mikroorganizmai išskiria fermentus, kurie skaido augalų ir gyvūnų likučius, jie tarsi dirvožemio variklis, transformuojantis mulčą bei kompostą į naudingas medžiagas, reikalingas jūsų vertingoms kanapėms augti. Jie užtikrina maistinių medžiagų apytaką dirvožemyje. Gamtoje nėra klestinčios miško sistemos, kuri nenaudotų šių gyvybės formų. Tad jei galvojate, kuri žemė geriausia kanapėms auginti, žemiau paaiškinsime, ką svarbu žinoti, kokie yra geri ir blogi dirvožemio požymiai ir ką atsižvelgti sodinant šiais metais.

1. Organinės žemės nauda

Žemė autožydinčioms ar kitoms kanapėms yra organinė medžiaga nuolatinėje irimo būsenoje. Ji kupina naudingų mikroorganizmų, atsakingų už maistinių medžiagų pavertimą prieinamomis augalo šaknims, o „gyvoji“ žemė leidžia autožydinčioms kanapėms būti simbiozėje su gamta. Smulkūs mikroorganizmai augaliniame substrate skaido organinę medžiagą ir padaro ją prieinamą šaknims, kurios taip gauna visas žemėje randamas maistines medžiagas bei mineralus. Kai susidaro ši simbiozė, svarbiausia pasirūpinti, kad žemė būtų pakankamai drėkinama. Tai pati paprasčiausia organinio auginimo forma, puikiai tinkanti pradedantiesiems, reikalaujanti labai nedaug priežiūros ir darbo, leidžianti naudotis lėta „organiška“ buferio sistema – jei galvojote, kokia žemė tinkamiausia kanapėms auginti, skaitykite toliau.

Prieš gilindamiesi į organinės žemės privalumus ir trūkumus, aptarkime priešingybę – neorganinę žemę. Organinio ūkininkavimo apibrėžimas – tai augalų auginimas nenaudojant cheminių trąšų, pesticidų ar kitų dirbtinių priemonių. Atsisakydama šiuolaikinių praktikų, organinė žemdirbystė koncentruojasi į natūralius metodus, padedančius augalams klestėti ir išsaugoti subtilų dirvos „maisto tinklą“. Pastarasis reiškia sudėtingą mikroorganizmų tinklą, gyvenantį žemėje. Skirtingai nuo (bio pamokose girdėtos) „maisto grandinės“, maisto tinklas veikia sudėtingesniu principu – čia daugybė „grandinių“ tarpusavyje susipina. Galiausiai šios sistemos atsakingos už natūralų maistinių medžiagų judėjimą aplinkoje.

Organinis ūkininkavimas ir sodininkystė naudoja metodus, padedančius šiai sistemai klestėti: mulčiavimą, natūralių trąšų (pvz., jūros dumblių) naudojimą ar komposto arbatų aplikavimą, kuriomis mikroorganizmai patenka tiesiai į žemę ar ant lapų. Priešingai, įprastinis cheminis ūkininkavimas kenkia dirvožemio gyvybei ir verčia ūkininkus nuolat papildomai naudoti chemines trąšas. Be naudingos gyvybės dirvoje augintojams tenka remtis tik trąšomis, kad augalai išgyventų. Chemikalų trąšos žaloja dirvos „gyvąją“ dalį įvairiais būdais: jos suteikia augalams viską, ko reikia, todėl šie tampa nepriklausomi nuo dirvožemio organizmų, nustoja „bendradarbiauti“ su grybais ir bakterijomis, kurios vėliau žūsta. Šios trąšos kenksmingos ir naudingiems sliekams, kurie didina derlių, purena žemę ir gerina vandens nutekėjimą. Be to, cheminė žemdirbystė remiasi herbicidais ir pesticidais, kurie trumpuoju periodu atbaido kenkėjus, tačiau sugadina naudingą dirvos mikroflorą, naikina vabzdžius ir teršia aplinką. Beto, purškiant šias medžiagas ant augalų, lieka likučių. Kalbant apie kanapes, tai reiškia žiedus su nepageidaujamomis cheminėmis liekanomis, kurių tikrai nenorite savo plaučiuose.

Organiniai žemės priedai

Naudojant organinius žemės priedus ar papildus galima padidinti naudingų mikroorganizmų kiekį, pagerinti drėgmės išlaikymą ir kontroliuoti dirvožemio sveikatą. Trąšos paprastai įterpiamos prieš sodinimą – jos sukuria geriausią terpę šaknų sistemai klestėti, kas užtikrina puikų augimą ir viso terpenų profilio išsivystymą. Organiniai žemės priedai – dar vadinami papildais – veikia kitaip nei sintetinės trąšos. Sintetinės trąšos tiesiogiai skverbiasi į augalų šaknis difuzijos būdu, o kai kurios prisitvirtina prie molio ar organinių dalelių, turinčių neigiamą krūvį. Kaip matote, sintetinės trąšos pašalina „tarpininkus“ – dirvožemio mikroorganizmus.

Kad ir kaip gerai veiktų trumpuoju laikotarpiu, jos ilgainiui nepadeda žemei. Vietoj derlingos gyvos žemės auginimo, nuolat reikia naudoti sintetinius priedus. Taigi, kas su organiniais priedais? Tai daugiausia natūralios medžiagos: augalų ar gyvūnų liekanos, nesuvirškinti augalai, arba tai, kas perėjo per gyvūnų virškinamąjį traktą ir virto mėšlu. Beje, organiniai papildai gali būti ir mineralinės kilmės – pavyzdžiui, uolienų dulkės. Šios medžiagos iš esmės yra didesnės molekulės – jos nėra tiesiogiai prieinamos augalų šaknims, kol jų nesuskaido naudingi mikroorganizmai. Iš esmės naudojant organinius papildus maitinama žemė, o ji maitina augalą. Rezultate gauname derlingą žemę, kuri vis labiau gerėja kiekvieną sezoną. 

Šikšnosparnių guanas

Šikšnosparnių guanas – vienas plačiausiai naudojamų priedų kanapių auginime. Tai greitai veikianti, labai lengvai pasisavinama organinė trąša, itin turtinga azotu ir fosforu, tad ją idealiai naudoti vegetacijos stadioje. Taip pat guanas pagerina žemės drenavimą ir aprūpinimą deguonimi, stiprina natūralų atsparumą kenkėjams, grybelinėms ligoms bei padeda geriau išsivystyti terpenams (nors mokslinių įrodymų dėl pastarojo nėra daug).

Būkite atsargūs – guanas yra gana stiprus, tad nedaug jo gali smarkiai paveikti substratą. Naudokite saikingai.

Guanas tinkamas tiek šviežias, tiek sausas, dažniausiai būna miltelių ar granulių pavidalu. Jis gali būti naudojamas ne tik kaip tiesioginis priedas į žemę. Daug augintojų gamina trąšų arbatą iš guano arba naudoja jį purškimui ant lapų. Įmanoma ir tiesiog apibarstyti guano aplink augalo pagrindą ir įlieti vandenį. Efektyviai guano arbatai pasigaminti tereikės 15 g guano, 1 l drungno vandens ir oro siurblio. Sumaišykite guaną su vandeniu, įsitikinkite, kad vanduo nėra karštas (karštas vanduo sunaikins mikroorganizmus). Viską gerai pamaišykite, įdėkite siurblį ir leiskite tirpalui aeruoti bent 24 h. Šią arbatą galima naudoti du kartus per savaitę viso derliaus metu.

Sliekų humusas

Sliekų humusas – organinės trąšos su itin dideliu maistinių medžiagų ir mineralų kiekiu. Dažnai vadinamas vermikompostu, šis aukščiausios klasės priedas puikiai tinka bet kuriam organiniam kanapių sodui. Humusas užtikrina ilgalaikį, lėtai išsiskiriantį maitinimą, purena žemę ir gerina drenažą. 

Vietoje bet kokio substrato galima naudoti 100 % sliekų humusą ir visiškai nebijoti pertręšimo. Susikurti savą sliekų „ferma“ namuose labai paprasta, ji pasirūpins neribotu humuso kiekiu pagal poreikį, suteiks beveik viską, ko reikia derliui gauti.

Sliekų humuse taip pat yra huminės medžiagos – dirvožemio skaidymosi galutinis produktas, kuriame gausu azoto, fosforo, sieros, kalcio, kalio, magnio. Humusas gerina dirvos kokybę, padidina aeraciją ir drenuoja žemę. Jis taip pat kupinas naudingų mikrobų – kai kurios bakterijos gyvena sliekų žarnyne ir patenka į išmatas. Humusą galite laikyti kaip inokuliantą, kuris pripildo žemę „gerųjų“ mikrobų. Sliekų galima „privilioti“ ir lauko sode: pakanka užtiesti ploną žolės nupjovų, lapų ar šiaudų sluoksnį ir jie patys atkeliaus.

Mėšlas

Karvių mėšlas – puikios lėtai išsiskiriančios trąšos. Paprastai jis turi puikią pagrindinių makroelementų pusiausvyrą, taip pat veikia kaip efektyvus dirvožemio kondicionierius, didina mikroorganizmus ir sulaiko drėgmę. Atkreipkite dėmesį: kai kurie mėšlai gali būti užteršti herbicidais, tad pirkdami visada pasitikrinkite ar jie tikrai ekologiški. Jei gyvenate netoli ūkio ir galite gauti tiesiogiai – dar geriau!

Sumaišykite mėšlą su žeme prieš sodinimą ir įsitikinkite, kad savaitę ar dvi nenumatoma stipri liūtis (kad gerosios medžiagos nebūtų nuplautos). Vištų mėšlas yra „karštas“ – jis gali lengvai nudeginti augalus, jei nėra gerai subrandintas. Kanapėms jo nerekomenduojame. 

Kaučiukas ir kraujo miltai

Kaučiuko miltai – malti galvijų kaulai – puikus fosforo ir kalcio šaltinis. Jie dažnai naudojami lauko kanapėms, bet nėra tinkami vidaus auginimui. Beje, šie miltai būna gana rūgštūs – nepamirškite balansuoti pH. Kraujo miltai gaunami, kaip ir galima nuspėti, iš galvijų kraujo. Jie labai turtingi lengvai pasisavinamu azotu, bet padauginus gali nudeginti.

Jie taip pat turi gana rūgštų pH lygį, kuris privalo būti subalansuotas. Abu šie priedai gali pritraukti laukinius gyvūnus, kurie lengvai gali sugadinti jūsų derlių, tad įsitikinkite, kad augalai yra aptverti. Nereikia sakyti, kad šios trąšos nėra tinkamos veganams.

Dumblių miltai

Jūros dumblių miltai yra vienas geidžiamiausių priedų kanapėms – juose net 65 būtini elementai ir mineralai, taip pat didelis kalio kiekis. Daugelis augintojų mano, kad jie stipriai pagerina kanapių skonį ir spalvas, ir mes su tuo sutinkame.

Mikoriziniai grybai

Kiekvienai kanapių partijai, nepriklausomai nuo auginimo būdo, būtina pridėti mikorizinių grybų. Jie ypač svarbūs, nes padeda šaknims pasisavinti maisto medžiagas paversdami jas labiau prieinamomis. Taip pat saugo šaknis nuo kenkėjų, ligų ir žalingų grybų. 

2. Kiti priedai, gerinantys žemės kokybę

Minusas naudojant gryną žemę iš lauko – ji stipriai susispaudžia sudrėkus. Šaknų augimą ankstyvoje kanapės stadijoje geriau neriboti, todėl kiti substratai gyvoje žemėje – puikus sprendimas.

Kokoso pluoštas

Paprasčiausiai pridėję 25–50 % kokoso pluošto į kanapių žemę, užtikrinsite purią ir lengvą terpę. Kokosas pagerina oro kišenes, kapiliarumą, ir skatina didelį šaknų sistemos augimą. Kokosas paprastas naudoti, ir su juo lengvai pasiekiamas didelis derlius. Pagrindinis pliusas – tai inertinė terpė, tad jame nėra azoto, fosforo, kalio ar mikroelementų.

Privalumai

• Gerina aeraciją ir geriau išlaiko drėgmę: Kokoso pluoštas padidina žemės purumą ir sugeria iki 10 kartų daugiau vandens nei sveria pats, todėl labai tinka tiems, kas gyvena sausame klimate.
• Pigus: Kokoso pluoštas nėra brangus ir būna įvairiai apdorotas. Jį galima rasti supresuotą į plytas ar jau išplautą maišeliuose – kaina keičiasi, bet nėra didelė.
• Paprasta naudoti: Kokoso pluoštas yra sterilus, tad grybeliai ar kenkėjai jame nesiveisia – labai tinka kanapių auginimui. Be to, dėl neutralios pH galite maišyti su priedais nesibaimindami.

Trūkumai

• Sterilus: Ši terpė neturi visiškai jokių maisto medžiagų, tad jei ją naudosite vieną – būtinai tiekite visas maisto medžiagas per trąšas.
• Reikia plauti: Kokoso pluošto kokybė priklauso nuo gamintojo – priklausomai nuo to, gali tekti jį kelis kartus permirkyti ir plauti, kad pašalintumėte priemaišas.
• Sunku rasti geros kokybės: Nors kokosą nesunku įsigyti, gero kokybės varianto galima užtrukti paieškojus. Tai nereiškia, kad negalima naudoti, tačiau verta plauti jį ir išbandyti kelis gamintojus.

Bioanglis

Neįtikėtinas organinis priedas, turintis nuostabias gebėjimo išlaikyti vandenį savybes, didžiulį aktyvų paviršių ir būti gryno anglies šaltiniu. Bioanglis gaminama kaitinant medieną itin aukštoje temperatūroje, kol ji virsta mažu, anglies juodumo kristaliniu substratu. Kadangi tai 100 % anglis, išsilaikanti tūkstančius metų, ekologiški augintojai naudoja bioanglį žemėje, kad pagerintų vandens išlaikymą, rečiau reikėtų laistyti, mikroorganizmai gautų anglies, o pati žemė būtų draugiškesnė aplinkai.

Privalumai

• Pagerina žemės derlingumą: Bioanglis naudojama kartu su žeme, praturtinta priedais, nes sulaiko maistines medžiagas, duoda anglies ir padidina maisto medžiagų prieinamumą. 
• Sulaiko maisto medžiagas ir drėgmę: Dėl porėto paviršiaus bioanglis sugeria daug vandens ir įtraukia mineralus, kurie reikalingi augalams.
• Mažina trąšų poreikį: Kadangi bioanglis turtinga anglies, paspartina organinių medžiagų skaidymą ir paverčia jas maistingesnėmis, puikiai tinka ekologiškam auginimui.

Trūkumai

• Gali paveikti derlių: Dėl bioanglio poringumo ji gali sugerti pernelyg daug vandens ar trąšų, jeigu jos per daug, ir pasireikš trūkumų požymiai.
• Gali būti užteršta: Kokybė priklauso nuo to, iš ko pagaminta bioanglis – ji gali būti užteršta sunkiaisiais metalais arba kenksmingomis medžiagomis.
• Pavojinga žmonėms: Jei neatsargiai elgiantis įkvepiama pelenų ar liečiama akimis/oda – gali dirginti ar būti kenksminga, jei tai vyksta nuolat.

Perlitas

Perlitas dažniausiai naudojamas žemės mišiniuose, kad pagerintų aeraciją ir tekstūrą, teisingai naudojant perlitas pagerina nuotekio savybes ir apsaugo nuo žemės susispaudimo, todėl šaknims augti palankesnė aplinka. Jis dažnai derinamas su kokosu ir žeme – perlitas gerina aeraciją, kokosas sugeria vandenį, o teisingas santykis užtikrina optimalų terpės balansą.

Perlite tinka ir klonų sodinimui: auginiai perlite sparčiau formuoja šaknis, nes čia daugiau deguonies, kurio reikia šaknims.

Privalumai

• Pagerina aeraciją: Perlitas sukuria oro kišenes žemėje, tad tinkamai naudojamas gali paspartinti augimą.
• Sterilus: Perlitas nesikeičia terpės pH, nepadidina mineralų kiekio žemėje.
• Apsaugo nuo susispaudimo: Perlitas turi būti gerai išmaišytas su žeme – tada susidaro oro kišenės, žemė tampa puri ir nebesusispaudžia.

Trūkumai

• Leidžia substratui greičiau išdžiūti: Reikia dažniau tikrinti autožydinčius augalus, nes daugiau deguonies reiškia greitesnį drėgmės praradimą.
• Reikia skalauti: Jei gamintojas neišplovė, gali būti daug dulkų – jos gali būti žalingos įkvepiant, tad rekomenduojame perlitus gerai išplauti.
• Reikia dažniau laistyti: Kadangi substratas sausėja greičiau, teks laistyti dažniau ir reguliariai stebėti augalus (bent 2 kartus per dieną), kad viskas vyktų sklandžiai.

Vermikulitas

Vermikulitas, kaip ir perlitas, turi naudingų savybių, kurios gali pagerinti jūsų autožydinčių kanapių augimą. Šis mineralas aeruoja žemę, sulaiko vandenį ir trąšas, tuo pačiu netolksta žemės pH ar nėra kenksmingas.

Jei žemė sugludusi arba blogai praleidžia vandenį, galite pridėti vermikulito – tik pasistenkite tinkamai apskaičiuoti santykį, nes jo perteklius sulaikys per daug vandens ar trąšų ir gali pakenkti jūsų augalams.

Privalumai

• Neutralus pH: Kadangi vermikulitas sterilus, jis nekels žemės pH, todėl nebūtina kasdien tirti išbėgimo vandens.
• Gali apsaugoti nuo pelėsio: Tinkamas santykis leidžia sugerti perteklinę drėgmę ir užkerta kelią pelėsiui ar grybams.
• Pagerina dirvos kokybę: Kaip ir perlitas, vermikulitas pagerina žemės tekstūrą, padaro ją purią ir stabdo susispaudimą.

Trūkumai

• Gali būti brangus: Priklausomai nuo regiono, vermikulitą gali būti sunku rasti ir jis gali būti brangus, nes dažnai neprekiaujama įprastose parduotuvėse.
• Gali pakenkti autožydintiems, jei jo per daug: Kadangi vermikulitas sulaiko trąšas ir vandenį, per didelis kiekis gali lemti perlaistymą ir pertręšimą.
• Laikomas kenksmingu: Žemos kokybės vermikulite gali būti asbesto, kuris sukelia plaučių ligas, todėl rekomenduojame pirkti kuo geresnę kokybę ir nuplauti prieš naudojimą.

3. Gero dirvožemio požymiai

Žemės sandara gamtoje susiklosto natūraliai, tačiau jei ketinate žemę ruoštis patys, atkreipkite dėmesį į kelis svarbius aspektus. Perkant iš žinomo gamintojo ar vietinės parduotuvės pagrindinius parametrus verta patikrinti.

• Patikrinkite pakuotę, ar joje aiškiai nurodyta žemės maistinė vertė. Patikimas gamintojas pateikia dirvožemio maisto medžiagų analizę (N-P-K vertės, perlito, vermikulito, komposto kiekiai, mikroelementai, bakterijų ir grybų kiekis).
• Sliekai purena žemę kąsdami ir valgydami organinę medžiagą. Jei pastebite daug sliekų žemėje – nesijaudinkite. Jie ne tik purena žemę, bet ir papildo ją naudingomis bakterijomis, kurios susidaro sliekų virškinamajame trakte.
• Gera žemė turi perlito ar kokoso priedų, todėl užtikrinamas idealus oro ir vandens santykis. Venkite žemių be perlito, nebent pirkote gryną sliekų humusą.

4. Blogo dirvožemio požymiai

• Blogo dirvožemio nemalonus kvapas įspėja apie blogųjų bakterijų buvimą – dirva rūgštėja, tampa netinkama.
• Prastas drenažas – žemė tampa tankia ir sunki. Ši masė riboja šaknų augimą ir stipriai lėtina vystymąsi. Blogai subalansuoti vandens sulaikymo, drenažo ir kapiliarumo parametrai.

5. Kaip pasigaminti žemės patiems

Ruošdami žemės mišinį būtinai apgalvokite visas auginimo ciklo sąlygas: temperatūra ir drėgmė gali lemiamai paveikti geriausią mišinį, tad prieš maišant įvertinkite savo sąlygas.

Geriausios žemės trąšos

Rekomenduojame naudoti tik organines trąšas dirvoje, nes pati žemė – tai organika, o mikroorganizmai gali labai paskatinti autožydinčių augimą, jei pasirūpinsite tinkama priežiūra. Negalime rekomenduoti konkretaus gamintojo, tačiau svarbiausia naudoti kokybiškas organines trąšas, jas tinkamai dozuoti. Įsitikinkite, kad trąšos 100 % organinės, ir kontroliuokite pH, nes staigūs pokyčiai gali sunaikinti naudingą mikroflorą.

Pigus DIY mišinys

Ekologiškos trąšos gali būti brangokos, tačiau yra gerų alternatyvų už nedidelę kainą.

Galimi ir kiti būdai pasigaminti trąšas patiems, pvz. KNF ar Bokashi metodai.

Priklausomai nuo turimos erdvės, galite išbandyti kompostavimą ar vermikompostavimą – taip susikursite individualų organinį mišinį nereikalaudami daug išlaidų.

Geriausia žemė pradedantiems

Jei esate pradedantysis ir nesuprantate visų niuansų, štai žemės receptas, tinkantis beveik visiems klimatams. Laikui bėgant, kai patirties daugės, pritaikykite mišinį pagal savo poreikius.

Bendras „pasidaryk pats“ žemės mišinys:

• 80 % organinė žemė
• 10 % perlito
• 10 % kokoso pluošto

Visada galite ir turite pakoreguoti pagal poreikį, tačiau išlaikę panašų santykį, užtikrinsite puikų autožydinčių augimą.

pH per didelis arba per mažas

Jei terpės pH per aukštas arba per žemas, patikrinkite trąšų tirpalą. Dažniausiai priedai yra sterilūs ir neutralūs, tad jei problemų su pH – tikrinkite vandens šaltinį ir trąšų tirpalą.

Geriausia žemė kanapėms

Geriausias žemės mišinys autožydinčioms arba kanapėms apskritai priklauso nuo klimato viso auginimo ciklo metu, tad vadovaudamiesi žemiau pateikta lentele lengvai išsirinksite tinkamiausią variantą.

Bendru atveju rekomenduojame naudoti 70–80 % organinės žemės su pasirinktu priedu, o jei maišote kelis – naudokite skirtingų savybių. Pavyzdžiui, vermikulito ir kokoso nereikia derinti, nes abu sulaiko daug vandens ir gali būti perlaistymo rizika.

• 70 % organinė žemė                                
• 15 % perlito           
• 15 % kokoso pluošto arba 15 % bioanglies arba 15 % vermikulito

Geriausiai autožydinčiųjų žemei tinka 70–80 % organinės žemės, sumaišytas su 15 % perlito ir 15 % kokoso pluošto, arba galima keisti vermikulitu, bioanglimi – svarbiausia atsižvelgti į jų savybes ir nepersistengti dėl per didelio deguonies ar vandens kiekio. Geriausiai pasirinkti terpę padės pačių augalų duodami signalai – prireikus keiskite santykius.

6. Išvados

Bendrai tariant, nėra vienintelės „geriausios“ žemės kanapėms – svarbiausia užtikrinti visas būtiniausias maistines medžiagas, bet taip pat išlaikyti atitinkamą drenažo, oro kišenių ir kapiliarumo santykį – rekomenduojame išbandyti superžemę autožydinčioms.

Suradę geriausią pusiausvyrą, galėsite ne tik auginti pakartotinai savo organinę žemę – kuo ilgiau vystosi „gyvas“ dirvožemio tinklas, tuo geresni bus rezultatai pagal augalų augimą ir derlių.

IŠORINIAI ŠALTINIAI

1. Dirvožemio fizika, dirvos tausojimas, kokybė, susispaudimas, nuotekio modeliavimas, dirvos erozijos ribos - Hadda, Manjit. (2020).
2. Dirvožemio sveikata - Loehrlein, Marietta. (2020).